Pagal paskelbtus naujausius įmonės duomenis, pernai pelnas siekė beveik 400 mln. eurų, dar prieš metus buvo daugiau nei 400 mln., taigi pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 18 proc. Viena esminių priežasčių – investicijos į rinkodarą. Antra priežastis – sumažėjusi apyvarta. 6 proc. smuktelėję pardavimai sudaro 2,5 mlrd. eurų apyvartą.
Tai neveikia įmonės veiklos, tik keičia pelno paskirstymo tradiciją. Paprastai pusė jo lieka firmai, kitą pusę dalijasi akcininkai: du tailandiečiai atsiriekia 51 proc., „Red Bull“ vadovui, vienam stipriausių austrų vadybininkų Dietrichui Mateschitzui tenka likusi dalis. Šįmet tai sudaro 90 mln. eurų, taigi milijonierius nebesusižeria triženklės milijonų eurų sumos kaip prieš metus. Jo turtas skaičiuojamas 5,5 mlrd. eurų.
Tikimasi, kad šįmet apyvarta kils dėl didėjančių pardavimų pagrindinėse rinkose – Vakarų Europoje ir JAV bei vadinamosiose ateities šalyse – besivystančiose valstybėse.
Smūgis knygų verslui
9,99 euro už 650 tūkst. knygų per mėnesį – tiek nuo antradienio kainuoja prekybos internetu milžino „Amazon“ knygų abonementas vokiškai kalbančiose šalyse. Į sąrašą įeina ir 40 tūkst. knygų vokiečių kalba.
Leidyklos, rašytojai ir knygų prekybininkai „Amazon“ abonementą vertina kaip jų puolimą, tačiau pripažįsta, kad tai – ateities metodas, kurio valdyti nori patys knygų leidėjai.
Tai austrai vertina kaip knygų verslo puolimą, todėl kyla diskusijos apie perpardavimo kainų sistemos pokyčius, galimas didesnes (10 proc.) dotacijas menininkams ir poreikį elektroninės knygos kainą priimti rimtai, nes dar ir dabar dažnai leidyklos elektroninę knygos versiją įskaičiuoja kaip priedą, bet neįvertina, kad elektroninė turi atitikti ne mažiau nei 80 proc. popierinės knygos kainos.
Yra ir kitas, senovinis būdas gauti knygų – bibliotekos. Dauguma jų jau siūlo elektronines knygų versijas. Tarkim, Vienos biblioteka turi 35 tūkst. elektroninių knygų pavadinimų. Ir tai kur kas pigesnis būdas nei siūlomas „Amazon“.
Leidyklos, rašytojai ir knygų prekybininkai „Amazon“ abonementą vertina kaip jų puolimą, tačiau pripažįsta, kad tai – ateities metodas, kurio valdyti nori patys knygų leidėjai.
Tenkina darbo laikas
90 proc. austrų visiškai tenkina jų darbo laikas, krūvis ir tempas. Taip gerai savo darbą Europoje vertina tik danai, suomiai, estai, olandai ir belgai. Kas ketvirtas austras dirba ne visą darbo dieną. Ypač tai vertina moterys – prieš tris dešimtmečius tokių buvo vos 16 proc., o šiandien – beveik pusė.
Austrai dirba vidutiniškai 36 valandas per savaitę. 19 proc. austrų kartą per mėnesį dirba naktį, kas ketvirtas – kartą per mėnesį eina dirbti sekmadienį, ir tai beveik atitinka Europos vidurkį. Tačiau dvigubai nei prieš dešimt metų padaugėjo dėl psichikos ligų praleistų darbo dienų.
90 proc. austrų visiškai tenkina jų darbo laikas, krūvis ir tempas. Taip gerai savo darbą Europoje vertina tik danai, suomiai, estai, olandai ir belgai.
Beje, austrai kartu su Maltos gyventojais turi daugiausia Europoje laisvų dienų – 38 dienas per metus, t. y. 25 atostogų dienos ir 13 įstatymu numatytų šventinių dienų.
Turistus iš Azijos ypač domina vienas kaimelis
Nedidelis kaimelis Alpių papėdėje tampa lankomiausia turistų iš Azijos vieta Austrijoje, tačiau vietiniai verslininkai dar nelabai žino, ką su tuo daryti.
Halštatas turi 800 gyventojų, yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše ir šiuo metu išgyvena neįtikėtiną turistų antplūdį. Kinijos Guangdongo provincijoje prieš porą metų pastatyta kaimelio kopija skatina kinus ir vakariečius apžiūrėti originalą, Halštate ir Vienoje susuktas serialas, nuo 2006 m. rodomas Pietų Korėjoje, ragina romantikos ieškančius žmones į kelionės maršrutą įtraukti ir kaimelį.
Dar prisideda kelionių tinklaraščiai, tad turistų iš Azijos skaičius jau trečdaliu lenkia svečių iš Vokietijos skaičių. Tai kone vienintelė vieta Austrijoje, kuri sutraukia tiek daug turistų iš Azijos. Pavyzdžiui, pernai Austrijoje nakvodavo apie 1 proc. keliautojų iš Tolimųjų Rytų, o Halštate – net 30 proc. Vis dėlto šių keliautojų poreikiai daugeliui vietinių verslo įmonių kol kas tik mįslė.
Vieninteliai stikliniai kamuoliai su krintančiu sniegu – iki šiol nepralenkiamas suvenyras, galimybė greitai nusifotografuoti nepaprasto grožio peizaže, kuriuo ir pasižymi Halštatas, verslininkams neneša jokio pelno.
Austrai išbando naujus būdus – nuomoti tradicinius kostiumus ar ežere pasiplaukyti milžiniškomis plastikinėmis gulbėmis-valtimis, kurios gąsdina ne tik ramiai ežere plaukiojančias tikrąsias gulbes.
