Su bendraminčiais sukūręs vieną sėkmingiausių Lietuvos startuolių, H. Urbonas paneigia stereotipą, kad tik Vilniuje ar Kaune galima išplėtoti globaliai veikiančią inovatyvią informacinių technologijų įmonę.
H. Urbonas papasakojo, kaip jį nuo vaikystės motyvavo seneliai ir tėvai, kaip ieškojo idėjų įdėmiai stebėdamas aplinką ir užsirašydamas, ką reikėtų patobulinti, kokia, jo nuomone, yra startuolio sėkmė ir kaip jis vertina darbą Klaipėdoje.
– Papasakok, kas tave pastūmėjo link verslo pasaulio.
– Turbūt didžiausias įkvėpimas užsiimti verslu atkeliavo iš mano tėvų ir senelių, kurie sukosi verslo pasaulyje. Jie visą laiką labai rimtai vertino mano idėjas, kurias paversdavo realybe. Ir tai mane žavėjo. Taip formavosi mano požiūris, kad viską galima pasiekti.
Pavyzdžiui, seneliai planavo įsirengti priestatą prie sodo namo. Pasakiau jiems, kad turiu viziją ir ją nubraižiau taip, kaip suvokiau. Kai seneliai pakvietė architektą pabaigti projektą, jis pradėjo siūlyti savo idėjas. Bet seneliai pasakė, kad sprendimai jau yra, telieka įgyvendinti. Jie tikėjo mano idėja ir tokių atvejų buvo nemažai. Man iki šiol atrodo, kad jų nuolatinis skatinimas ir pasitikėjimas prisidėjo prie to, kaip dirbu dabar.
– Turbūt buvo nesunku išsirinkti ir specialybę?
– Kažkuriuo metu mačiau save kaip architektą. Tai ir kūryba, ir tikslieji dalykai, o idėja tampa kūnu, kokiu nors pastatu ar pan. Bet supratau, kad sėdėti prie stalo ne man. Norėjosi gyvesnės profesijos, dirbti su pasauliu, tad pasirinkau LCC tarptautinį universitetą, verslo administravimo ir vadybos specialybę. Norėjosi gauti žinių, kaip vystyti verslą globaliai.
– Ar buvai atsakingas studentas?
– Studijos LCC mokamos, tad, norėdamas būti savarankiškas, vienu metu dirbau trijose darbo vietose. Naktį sargu „Klaipėdos energijoje“, per pietų pertrauką dirbau kaip brokeris ir pardavinėjau draudimą, po paskaitų – banke diplomatiniu kurjeriu – buvau atsakingas už dokumentų judėjimą tarp filialų. O dar studijos. Tas ciklas kasdien kartojosi. Tai praplėtė mano suvokimą, ką galima nuveikti per 24 valandas. Žinoma, studijų metu atrasdavau ir laisvo laiko. Atsirado iniciatyvų ir pačiame universitete – pavyzdžiui, su draugu pradėjome neatlygintinai ieškoti rėmėjų universiteto krepšinio komandai. Papildomos veiklos nebuvo veltui – sukaupė patirties ateities iššūkiams.
– Startuolio idėja gimė dar studijų metu?
– Studijuojant kildavo įvairių minčių, jas tikrindavome pokalbių su dėstytojais metu. Daugelis idėjų taip niekuo ir nepavirto. Pradėjau dirbti Vakarų laivų gamykloje, vadybinėje pozicijoje, tačiau norėjosi kažko daugiau. Kad ir kaip banaliai skambėtų, man iki šiol svarbu pagerinti gyvenimo kokybę pasaulyje.
Pradėjau ieškoti, kur aš galiu prisidėti, ką pakeisti. Supratau, kad vonioje gulėdamas pasileidęs meditacinę muziką, nieko nesugalvosiu, idėjos tikrai nešaus. Jas reikia išgyventi, surasti. Pradėjau rašyti, kas man konkrečiame daikte patinka, ką galima tobulinti. Pavyzdžiui, stalai gali būti reguliuojami. Kiekvienoje vietoje stebėdavau aplinką ir analizuodavau, pavyzdžiui, nuėjęs į kavinę nagrinėdavau, ką čia būtų galima pakeisti.
Tuo metu vaikščiojau ir į daug konferencijų. Vienoje iš jų pastebėjau, kad mikrofono nešiojimas trukdo laiku užduoti klausimą, reikia šaukti, apriboja žmonių norą gauti informaciją. Taip kilo idėja, kad žmonės konferencijose galėtų užduoti klausimus telefonu, naudodamiesi kaip mikrofonu. Bet dar didesnė problema buvo vertimas į kitą kalbą. Tada atsirado toks „Interactio“, koks yra dabar.
– Kas dabar yra „Interactio“?
– Tai daugiakalbė videosusitikimų platforma, kuri leidžia susitikimus atlikti bet kokia kalba. Kaip daugelio žinoma „Zoom“ platforma, tik su dar daugiau galimybių. Mūsų klientai yra Europos Parlamentas, Europos Komisija, Jungtinės Tautos.
Įmonėje dirba beveik 130 žmonių, jie išsidėstę globaliai. Dauguma Lietuvoje, Klaipėdoje dirba apie 30–40 darbuotojų, tačiau turime kolegų Meksikoje, JAV, Kanadoje, D. Britanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Vien pernai atlikome daugiau nei 18 tūkst. susitikimų daugiau nei 70 šalių, juose dalyvavo beveik 400 tūkst. dalyvių, o tarp klientų yra tokios įmonės kaip „Google“, „Coca Cola“, BMW, „Morgan Stanley“ ir kt.
Kaip visa tai vyksta? Pavyzdžiui, vyksta penkiolikos žmonių susitikimas ir jame yra du lietuviai. Kai jie kalbasi tarpusavyje, girdi vienas kitą, o jeigu pradeda kalbėti prancūzas, jie girdi vertimą į lietuvių kalbą. Tai pašalina bet kokį kalbos barjerą.
– Viename interviu teko skaityti, kad pirmasis klientas buvo Klaipėdos bažnyčia.
– Pastorius Saulius Karosas mums nuolat kartodavo, kad yra didelė problema su vertimu. Į pamaldas ateina tiek kitakalbių studentų iš LCC universiteto, tiek rusakalbių gyventojų, tačiau jie nesupranta, kas kalbama.
Todėl bažnyčioje buvo pastatytas informacinis stalas, prie kurio kviesdavo parsisiųsti programėlę į telefoną ir pasirinkti norimą kalbą. Jeigu pastorius kalbėdavo lietuviškai, jie savo ausinėse girdėdavo anglų ar rusų vertimą, priklausomai nuo to, ką pasirinkdavo. Vertėjai buvo savanoriai iš bažnyčios, kurie sėdėdavo salės gale ir versdavo sinchroniškai.
– Kaip manai, kas buvo raktas į startuolio sėkmę ir pritrauktas investicijas?
– Pasaulyje vyksta didžiulė migracija. Žmonės, atvykę iš kitų šalių, nemoka vietinės kalbos, tai tampa kliūtimi socializuotis. Verslai, kurie įkurti Klaipėdoje ar Plungėje, anksčiau daug sunkiau galėjo palaikyti ryšius su tiekėjai iš Kinijos ar iš Indijos, Islandijos. Anglų kalba ne visada padeda, o kitu atveju kalbi tiek, kiek leidžia kitos kalbos žinios, arba iš viso nesusišneki. Dabar tai kur kas paprasčiau.
Buvo atliktas tyrimas JAV, kuris labai aiškiai parodė, kad bažnyčiai rengiant daugiakalbes pamaldas atsiranda daugiau tarpkultūrinių santuokų, draugysčių, sumažėja nusikalstamumas, gerėja pragyvenimo lygis, dingsta nematomos sienos tarp kultūrų. Čia jau neminint tiesiog patogumo susikalbėti ir būti suprastam. Juk jei suprantame vieni kitus, nebelieka interpretacijų, apkalbų, kurie sukelia konfliktus ir pan.
– Klausant susidaro įspūdis, kad tokias globalias problemas sprendžiantis startuolis sukurtas kur nors Silicio slėnyje, o ne jaukiame Lietuvos mieste prie jūros. Klaipėda – geras miestas kurti?
– Man Klaipėda yra nepamainoma vieta darbui. Nuostabus balansas, kur yra gamta su miškais ir jūra ir kitais vandens telkiniais. Aš gyvenu Lietuvos kaime. Man yra fantastika ryte sėsti į traukinį ir per 20 min. atvažiuoti į miestą. Nueiti iki biuro, negaišti laiko keliaujant iki darbo vietos. Dėl šių aplinkybių lengvai gali susitekti į darbą. Taip pat galiu nuvažiuoti į Palangos oro uostą, nuskristi, kur man reikia, ir jeigu tai yra Europa, vakare grįžti į Klaipėdą. Gyvenimo balansas tiesiog nuostabus.
Pastebiu ir tai, kad Klaipėda tampa vis labiau susijungusi su likusiu pasauliu. Jau daugelis supranta, kad dirbant čia galima veikti globaliai. Be kelionių, be dalyvavimo LCC universiteto, kurie atveža užsienio dėstytojus, veikloje vargu ar būtume tapę pasauliniu verslu. Tikriausiai labiau orientuotumės į Lietuvą.
– O kaip atrodo tavo diena? Kaip dažnai nukeliauji iki jūros?
– Prie jūros nueinu bent kartą per savaitę. Tokia tradicija. Gyvenu už miesto, Lietuvos kaime, kiekvieną dieną vaikštau palei Miniją, rytais maudausi upėje. Ryte stengiuosi pasivaikščioti ar pabėgioti, įšokti į upę bet kuriuo metų laiku, o tada keliauju į darbą. Savaitgalius mėgstu skirti pasivaikščiojimams nuo Girulių iki Olando kepurės. Tas miško ir jūros reljefas yra fantastiškas.
