Tačiau darbdaviai iki šiol skundžiasi, kad jiems stinga kvalifikuotų darbuotojų, todėl jie priversti įdarbinti ukrainiečius ir baltarusius. Valdžia braižo Darbo biržos pertvarkos planus ir žada iki kitų metų rudens optimizuoti šią struktūrą.
Įspūdingos sumos
Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojai kaip bitutės plušėjo ir tebepluša įgyvendindami europinės paramos lėšomis remiamus projektus, kuriems skiriami šimtai milijonų eurų. Pluša ir įvairūs lektoriai, ekspertai, mokymų ir perkvalifikavimo kursų organizatoriai, karjeros konsultantai.
Vien jaunimui skirti du projektai: „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Tiems, kurie neatras savęs pirmajame projekte, bus pasiūlytas naujas startas.
Darbo biržos duomenimis, vien pagal 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų programas finansuojami 8 projektai, skirti įvairių amžiaus grupių ir profesinio pasirengimo asmenų grupėms integruoti į darbo rinką. Jų bendra vertė sudaro apie 180 mln. eurų, iš kurių apie 30 mln. eurų atriekiama iš Lietuvos biudžeto.
Vien jaunimui skirti du projektai: „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Tiems, kurie neatras savęs pirmajame projekte, bus pasiūlytas naujas startas. Šiems projektams atseikėta arti 70 mln. eurų europinės ir valstybės biudžeto paramos. Dar 405 tūkst. eurų teko jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos moduliui kurti. Sumos įspūdingos, o rezultatai?
Apie vieną iš įgyvendinamų projektų, įspūdingu pavadinimu „Atrask save“, „Valstiečių laikraštis“ rašė 2015-aisiais, kai skambiai buvo paskelbtas jo startas. Šį projektą „apšildė“ improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai, kelis mėnesius važinėję po Lietuvą ir vietos jaunimą supažindinę su jaunimo garantijų iniciatyvomis bei skatinę nebijoti jų išbandyti. Toks projekto „apšildymas“ atsiėjo 56 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Darbo birža, pradėdamos šį projektą, jaunimo darbo rinkoje žadėjo kone revoliucinius pokyčius – per artimiausius metus įveikti socialiai nemotyvuoto jaunimo nedarbą ir jų socializacijos problemas. Projektas turėjo padėti niekur nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems 15–29 metų jaunuoliams atrasti save. Tokių planuota surinkti apie 35 tūkstančius. Tam atseikėta beveik 34 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Taigi, vienam jaunuoliui individualiai apšokinėti ir išsiaiškinti, ko jis nori, skirta bemaž vienas tūkstantis eurų. Ne vienu atveju galėjo paaiškėti, kad jaunuoliai tenori emigruoti. Pastaraisiais metais emigracija paspartėjo. Statistika rodo, kad per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų amžiaus.
Darbas ar mokymai?
Jau prieš kelerius metus daug kas suvokė, kad šis aukso vertės nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių socializacijos projektas gali būti niekinis, o paramos ir valstybės biudžeto pinigai – veltui ištaškyti. Projektui įpusėjus jis aplipo skandalais ir kuriozais.
Portalas „15min“ rašė, kaip vyksta projekto „Atrask save“ mokymai. Jų dalyviai pasakojo, kad lektoriai esą siūlo į užsiėmimus atsinešti kortas, užsiimti savo reikalais, nes trijų valandų numatytos ekskursijos į įmones užtrunka gerokai trumpiau ir kt.
Apie kurioziškas situacijas pasakojo ir darbdaviai. „Atėjo į įmonę jaunas žmogus, kurį norėjau įdarbinti. Pasirodė, kad jis dalyvauja projekte „Atrask save“ ir Darbo birža kol kas jo neleidžia įdarbinti, nes jam, girdi, reikia pabaigti programą. Tada darosi nesuprantama, ko siekiama: rasti darbą ar atrasti save. Kažkoks absurdas, ir tiek“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Prienuose veikiančios bendrovės „Aviatika“ vadovas Jonas Bankauskas.
Verslininkas ironiškai nusijuokė, kad projekto dalyviai būtų greičiau save atradę dirbdami nei paskaitose. „Tuos daugiau nei 30 mln. eurų reikėjo skirti tiesiogiai darbo vietoms kurti. O dabar, manau, tai tėra tik europinės paramos švaistymas“, – be užuolankų kalbėjo J.Bankauskas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis sakė girdėjęs įvairių istorijų apie projektą „Atrask save“. Anot jo, keistai atrodo, kai įmonė nori įdarbinti jauną žmogų, o Darbo birža nenori jo taip paprastai atiduoti, nes jis dar turi baigti mokymus.
V.Levickis turėjo abejonių ir dėl minėtos ES remiamos programos apimties. „Teigiama, kad projekto „Atrask save“ tikslinė auditorija – jaunuoliai, neturintys galimybių normaliai dalyvauti švietimo sistemoje, socialinių įgūdžių. Sutinku, jiems reikia dėmesio, bet gal tada jiems taikomos ne tos priemonės, galbūt jų yra mažiau nei suplanuota projekte. Tuomet mažiau pinigų reikėtų skirti projektui“, – samprotavo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Duomenys slepiami?
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys dar prieš kelerius metus itin skeptiškai vertino atrakcijomis prasidėjusį projektą „Atrask save“ ir abejojo, ar jis duos apčiuopiamos naudos. Dabar parlamentaras tiesiai šviesiai kalbėjo, kad šiuo projektu turėtų susidomėti Antikorupcijos komisija.
„Projektas apgaubtas paslapties skraiste. Darbo birža neteikia duomenų, kiek siunčiau klausimų, išsamių atsakymų negavau. Susidaro įspūdis, kad duomenys yra slepiami. Visa tai verčia manyti, kad galimai vyksta negeri dalykai. Tai reikia aiškintis Antikorupcijos komisijoje. Laikas būtų pačiai Darbo biržai ir jos vadovams atrasti save, nes jie kažkur pasimetę“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo narys.
Apskritai, R.J.Dagio teigimu, didelių sumų skyrimas vadinamiesiems minkštiesiems projektams neretai kvepia lėšų švaistymu. Tokius projektus Darbo birža esą mėgsta, nes juos sunku sukontroliuoti.
„Juk sunku pasverti, kokia buvo mokymų, seminarų nauda. Kiek ten buvo žmonių, ką jie veikė ir kiek kavos išgėrė. Ir nelabasis koją nusilaužtų aiškindamasis, kur ir kaip ten „vaikšto“ pinigai. Ponui Šlekaičiui (buvusiam Darbo biržos vadovui – aut. pastaba) patiko tokie projektai, ir dabar nieko nepasikeitė“, – kritikos negailėjo parlamentaras.
R.J.Dagio manymu, Lietuva galėjo pritaikyti jaunimo garantijų iniciatyvų programas ir projektus prie mūsų šalies poreikių. „Nebūtina savęs ieškoti sėdint seminare ir lošiant kortomis. Geriausias būdas jaunimui save išbandyti – konkretus darbas. Kooperuojantis su verslu buvo galima pasiekti daug geresnių rezultatų – ir žmonės būtų atradę save, ir verslas atradęs žmones. Mes dažnai nerandame 2–3 mln. eurų gerokai svarbesniems reikalams, o čia taškomos tokios sumos... Didžiulė prabanga skirti daugiau kaip 30 mln. eurų tokiems projektams“, – pokalbį užbaigė seimūnas.
Užmerkė akis
V.Levickio manymu, viena didžiausių Darbo biržos problemų yra ta, kad jos veikla susieta su ES struktūrinių fondų finansavimu. Tokiu atveju visi projektai planuojami iš anksto, veiklą rėmina nubrėžti reikalavimai.
„Tos taisyklės iš principo neleidžia patirti nesėkmės, tai reiškia, kad projekte turi dalyvauti tiek žmonių, kiek buvo anksčiau suplanuota, ir pan. Tačiau prieš kelerius metus, kai buvo planuojama, niekas negalvojo, kad situacija gali dramatiškai pasikeisti. Tad dabar Darbo birža tapo įkaite. Nutraukus projektą gali tekti sugrąžinti dalį ar net visą paramą. Todėl dabar visi sukandę dantis ir užmerkę akis laukia, gal praeis“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovas.
Anot pašnekovo, jaunimo garantijų iniciatyvų programos labiau tinka Ispanijai, Italijai, Portugalijai, kur jaunimo nedarbas siekia 40 ir daugiau procentų. „Mūsų šalyje jaunimo nedarbas siekia vos apie 4 proc., tai nėra problema. Kam tada mes mėtome pinigus?“ – retoriškai klausė V.Levickis.
Tiria skundus
Dėl projekto „Atrask save“ ant kojų sukelta ir europinę paramą administruojanti Europos socialinio fondo agentūra. Šios agentūros Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė Indrija Aškelovičienė informavo, kad keli projekto dalyviai pasiskundė dėl nepakankamai geros mokymo paslaugų kokybės. Taip pat minėta agentūra yra gavusi anoniminį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad neveikia projekto metu sukurta kompiuterinė aptarnavimo sistema ir kad projekto veiklose dalyvavusių dalyvių skaičius galimai yra mažesnis, nei ji deklaruoja.
„Agentūra, atsižvelgdama į šiuos skundus ir viešojoje erdvėje vis pasirodančią negatyvią informaciją apie projektą, inicijavo net 91 neplaninę patikrą vietoje. Tyrimas dar nebaigtas, tačiau patikrų metu nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su veiklų grafiko pasikeitimais, dalyvių lankomumo sąrašais ir paslaugų atitikimu techninių specifikacijų reikalavimams. Ar dėl šių neatitikimų bus taikomos finansinės korekcijos, paaiškės tyrimo išvadoje“, – „Valstiečių laikraščiui“ pakomentavo I.Aškelovičienė.
Tikslas – kad visi dirbtų
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, per šio projekto įgyvendinimo laikotarpį (2015 09 21–2018 09 20) vidutiniškai per metus darbo biržoje registruosis apie 70–80 tūkst. 16–29 m. amžiaus bedarbių. Per 2016-uosius Darbo biržoje buvo registruota 82,5 tūkst. tokių bedarbių, jie sudarė 32,4 proc. visų per metus registruotų bedarbių. Per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį į darbo biržą dėl darbo paieškos kreipėsi 37,2 tūkst. jaunų, 16–29 m. amžiaus, asmenų, o šiemet liepos 1 d. jų buvo registruota 18,7 tūkst.
Vertindama projekto rezultatus, E.Radišauskienė tikino, kad įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą, minėtais projektais siekiama, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę darbo biržoje, ar ne – per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo gautų konkretų pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.
Projekte „Atrask save“ darbo biržoje registruotiems ir neregistruotiems jaunuoliams iki 4 mėn. teikiamos aktyvinimo ir motyvavimo paslaugos (darbo pokalbių simuliacijos, susitikimai su darbdaviais, smulkiaisiais verslininkais, susipažinimas su švietimo ir profesinio mokymo įstaigomis ir kt.).
Su kokiomis problemomis susiduriama? „Reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos darbo birža susiduria su pasekmėmis dėl ugdymo karjerai trūkumo, švietimo procesų nesklandumų, jaunuolių aktyvumo stokos. 2017 m. liepos 1 d. 39,2 proc. 16–29 m. registruoto jaunimo neturėjo profesinės kvalifikacijos, kas trečias – darbo patirties. Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra vienos svarbiausių jaunimo nedarbo priežasčių“, - tikino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Iškyla sunkumų
Anot Lietuvos darbo biržos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, projektas „Atrask save“ yra kompleksinis, didelės apimties. Birželio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 3 524 projekto dalyviai įsidarbino, 777 jaunuoliai dalyvauja profesiniame mokyme, o 5 541 jaunas asmuo – tęstiniame projekte „Naujas startas“.
Nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki šių metų liepos pradžios 7 947 dalyviai pradėjo dirbti, mokytis ar stažuotis. Tai sudaro beveik 40 proc. į projekto veiklas nusiųstų asmenų. Dalis jaunuolių tebedalyvauja projekto veiklose. 282 dalyviai iš projekto pasitraukė. Kiek jų emigravo, Darbo birža duomenų neturi.
Įgyvendinant projektą, anot M.Jankauskienės, iškyla sunkumų, nes vieni projekto dalyviai turi aukštąjį išsilavinimą, kiti – pradinį, todėl labai sudėtinga užtikrinti, kad suteikiamos paslaugos būtų vienodai įtraukiančios ir vienodai suprantamos. Vienas iš pagrindinių sunkumų – surasti ir įtraukti į veiklas Darbo biržoje neužsiregistravusius nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius.
Tęsinį apie tai, kokias išvadas padarė Specialiųjų tyrimų tarnyba, išanalizavusi Darbo biržos įgyvendinamas bedarbių užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo programas, ir apie Darbo biržos pertvarkos planus skaitykite kituose „Valstiečių laikraščio“ numeriuose.
