„Istorija rodo, kad lengvesnė, patogesnė ir greitesnė prekyba visada sukuria daugiau prekybos, daugiau darbų, daugiau klestėjimo“, – teigia JAV siuntų milžinės „FedEx“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Frederickas W.Smithas.
Darbų JAV gamybos įmonėse skaičius po Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (NAFTA) su Meksika ir Kanada įsigaliojimo 1994 m. iš tiesų padaugėjo.
Tačiau situacija pradėjo smarkiai keistis 2000 m. Nuo tada JAV išnyko 5 mln. darbo vietų pramonės sektoriuje. Būtent šį faktą dažnai mini laisvosios prekybos priešininkai.
Nors D.Trumpas ir demokratas Bernie Sandersas rinkiminiuose debatuose dėl mažėjančių darbo vietų JAV kaltina Kiniją ir jos pigesnę darbo jėgą, tačiau labai dažnai pamirštamas kitas svarbus veiksnys – technologijos. Robotai ir mašinos taip pat pakeičia darbuotojus, ir ši tendencija stiprėja nepaisydama prekybos sutarčių ar apribojimų.
Tiesa, pramonė iki šiol yra JAV ekonomikos šerdis. Daugiau negu 12,3 mln. amerikiečių dirba pramonės bendrovėse, tačiau jų svarba jau ne tokia didelė kaip anksčiau.
Vis daugiau žmonių gamyklas išmaino į paslaugų ir sveikatos priežiūros centrus.
1960 m. pramonėje dirbo vienas iš keturių amerikiečių darbuotojų, dabar sektoriuje įdarbintas mažiau nei vienas iš dešimties darbingo amžiaus JAV gyventojų.
Vis daugiau žmonių gamyklas išmaino į paslaugų ir sveikatos priežiūros centrus. Šiuo metu JAV labiausiai auga slaugytojų, virėjų, padavėjų, mažmeninės prekybos pardavėjų ir įvairių rūšių vadybininkų skaičius.
D.Trumpo pažadai gražinti darbus pramonės įmonėse į JAV daugeliui ekspertų kelia šypseną. Manoma, kad kiniškų ar meksikietiškų produktų apmokestinimas galėtų pastūmėti JAV ūkį į recesiją, o daugelį prekių padaryti gerokai brangesnėmis.
