Šioje byloje bendrovė „Geležinio Vilko projektas“ siekia iš M.Marcinkevičiaus prisiteisti daugiau nei 5 mln. eurų, tvirtindama, esą tai jis nulėmė, kad prieš keletą metų sužlugo grupės pastangos perpus, apie 20 mln. litų, sumažinti „Akropolio“ sklypo kainą.
M.Marcinkevičius pabrėžia, jog pati byla buvo žalinga grupei, tai jį kaltinti žalos padarymu esą yra absurdiška. Jis taip pat tvirtina, kad visi sprendimai buvo lemti ne jo, o Nerijaus Numavičiaus. Savo ruožtu, priešingos stovyklos atstovai tvirtina, kad ieškinio atsiėmimas buvo nereikalingas, o N.Numavičius prie to niekaip neprisidėjo.
Siekia N.Numavičiaus liudijimo
Pirmos instancijos teisme tuometė „VP grupės“ bendrovė „Akropolis“ triumfavo, tačiau kilus triukšmui savo pretenzijas aukštesnės instancijos teisme atsiėmė. Dabar teismui „Geležinio Vilko projektas“ tvirtina, jog ieškinio atsiėmimas buvo nulemtas M.Marcinkevičiaus veiklos ir siekia iš verslininko prisiteisti kišenėje beveik turėtą sumą.
Savo ruožtu, M.Marcinkevičius siekia, kad šioje byloje, atvirame posėdyje, būtų apklaustas turtingiausias Lietuvos žmogus ir pagrindinis „VP grupės“ akcininkas Nerijus Numavičius.
„Bendrovės „Geležinio Vilko projektas“ teismui pateiktame pareiškime bylą prašoma svarstyti neviešuose posėdžiuose. Anot teisininkų, procese bus pateikiama konfidenciali grupės veiklos informacija. Taip pat, „Geležinio Vilko projektas“ atstovai bando užginčyti Mindaugo Marcinkevičiaus pateiktą įvykių versiją bei įrodyti, kad Nerijus Numavičius liudijimas šiame procese yra nereikalingas”, – teigiama M.Marcinkevičiaus atstovų ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Smulkusis „VP grupės“ akcininkas tvirtina, kad „Akropolio“ sklypo byla ir pradėta, ir nutraukta ne jo, o N.Numavičiaus iniciatyva.
„Manęs nestebina ir tai, kad bandoma išvengti N.Numavičiaus liudijimo. Būtent jo nurodymu 2010 m. buvo pradėta, o vėliau ir nutraukta, ši abejotina byla. Dabar mūsų susitikimą, kuriame buvo nurodyta atsiimti ieškinį, išvis bandoma paneigti, todėl teismas turi išgirsti abi įvykių versijas ir nuspręsti, kuri pusė meluoja“, – pranešime cituojamas M.Marcinkevičius.
„Geležinio Vilko projekto“ kaltinimus verslininkas atmeta pridurdamas, jog dabartiniame kontekste toks ieškinys atrodo keistai.
„Keista, kad savo reputacija taip dabar besirūpinanti grupė bando visuomenei parodyti, jog, pasielgusi atsakingai, priėmė neteisingą sprendimą. Visos grupės ir jos pagrindinio akcininko veiksmai rodo, kad tariamas skaidrumas buvo pasitelktas tik bandant užgesinti mūsų konfliktą. Gaila, kad ir „Baltosios knygos“ iniciatyva užgeso taip pat greitai kaip ir atsirado“, – teigia M.Marcinkevičius.
„Akropolis Group“ atstovas: ieškinio atsisakymas buvo nereikalingas
Bendrovės „Akropolis Group“ atstovas Frederikas Jansonas 15min.lt atsiųstame komentare teigia, jog „Geležinio Vilko projektas“ teismui „pateikė labai aiškų ir nuoseklų p. Marcinkevičiaus veiksmų kvalifikavimą“.
„Bendrovės vertinimu, ieškinio atsisakymas buvo aplaidus ir savavališkas p. Marcinkevičiaus, kaip tuometinio įmonės vadovo, veiksmas, kuriuo jis negrįžtamai ir besąlygiškai atsisakė teisės į žemės sklypo kainos dalies sumažinimą. Įmonės vertinimu, šiais veiksmais jai sukelta žala, viršijanti 5 mln. eurų“, – teigia F.Jansonas.
Anot jo, atsisakyti pirmos instancijos teisme laimėto ieškinio nebuvo pagrindo.
„Mėginimas pateisinti savo veiksmus prasta viešąja nuomone ir rezonansu visuomenėje nepagelbės. Susiklosčiusioje situacijoje ieškinio atsisakymas buvo kraštutinė, nebūtina priemonė, sukėlusi žalą įmonei. Rūpindamasis kaip išvengti minėtų žalingų padarinių bendrovei ir gindamas jos interesus, p. Marcinkevičius turėjo pareigą visuomenei argumentuotai paaiškinti, kuo grindžiamas ieškinys valstybei, kokios jo galimos pasekmės įmonei ir visuomenei, o taip pat išsklaidyti bet kokias abejones dėl to, kad minimas ieškinys gina sutartyje ir įstatymuose įtvirtintas įmonės teises ir nepažeidžia visuomenės interesų“, – tęsia F.Jansonas.
„Akropolis Group“ atstovo teigimu, sėkmingas ieškinys visuomenei jokios žalos nebūtų padaręs.
„Akivaizdu, kad šioje situacijoje buvo galima paaiškinti, kad bendrovės ir visuomenės interesai nėra priešingi ir sutampa – t.y., išvystyti ir sutvarkyti apleistą buvusios gamyklos teritoriją ir pan. Priešingu atveju, vadovaujantis p. Marcinkevičiaus logika, kilus bet kokiam viešam nepasitenkinimui dėl pareikšto ieškinio (o taip nutinka dažnai), ieškovas privalo kuo greičiau jo atsisakyti ir baigti procesą. Toks aiškinimas būtų pasityčiojimas iš Konstitucijoje garantuojamos kiekvieno asmens pamatinės teisės į teismą ir teisminės pažeistų teisių gynybos“, – aiškina F.Jansonas.
Pareiškimus, jos ieškinio pateikimas ir jo atsisakymas buvo nulemti N.Numavičiaus, jis vadina melagingais.
„Melagingas mėginimas pasiteisinti, kad neva tokį nurodymą jis esą gavo iš p. Numavičiaus, p. Marcinkevičiui taip pat niekuo nepadės ir jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės už sukeltus nuostolius nesumažins – žalą sukėlusį sprendimą priėmė ne koks nors kitas asmuo, o pats p. Marcinkevičius“, – reziumuoja F.Jansonas.
