Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga galimybę gaminti dezinfekcinį skystį aptarė su alkoholinių gėrimų gamintojais „Vilniaus degtine“ ir „MV Group“ bei kosmetikos gamintoja „Biok laboratorija“. Ministras tvirtino, kad leidimais gaminti šį produktą bus pasirūpinta.
Pasak A.Verygos, siekiant patenkinti dviejų sektorių, kuriems dezinfekcinis skystis gyvybiškai svarbus – medicinos darbuotojų ir švietimo ugdymo įstaigų – poreikius, minimaliais skaičiavimais reikia 200 tonų dezinfekcinio skysčio per mėnesį.
Ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose dezinfekcinio skysčio trūkumo kol kas nėra, tačiau įstaigos pateikė preliminarius poreikius, kiek šio gaminio reikėtų.
Siūlome, kad ir viešos įstaigos, kaip kino teatrai, teatrai, turėtų dezinfekcinio skysčio. Bet rinkoje nelabai yra kur jo įsigyti, – pabrėžė A.Veryga.
„Supraskime, kad visur kitur jau nėra kur jo nusipirkti, mes siūlome, kad ir viešos įstaigos, net tokios, kurios nėra valstybinės – kino teatrai, teatrai, kur žmonės lankosi, turėtų dezinfekcinio skysčio. Bet rinkoje nelabai yra kur jo įsigyti“, – pabrėžė A.Veryga.
Žadėjo greičiau išduoti licencijas
Ministras žadėjo išspręsti klausimą dėl licencijų, kurios būtinos įmonėms, norinčioms pradėti gaminti dezinfekcinį skystį. Kaip 15min jau rašė, „Vilniaus degtinė“ ir „Actas“ praėjusią savaitę kreipėsi į ministeriją dėl leidimo gaminti dezinfekcinį skystį, tačiau sulaukė atsakymo, kad visos procedūros gali užtrukti iki keturių mėnesių – nebent įmonės gamintų tik vidaus rinkai.
„Ar įmonės galės gaminti tik vidaus rinkai ar ir eksportui? Sudėtingesnis klausimas dėl licencijų, bet išspręsime ir šitą – pirmiausia tikimės, kad mūsų rinką patenkins, tačiau, jei įmonės gali pagaminti ir parduoti daugiau, kodėl ne. Pasistengsime padėti“, – žadėjo A.Veryga.
Išgirdome, kad įmonės gali gamybos pajėgumus kartais padidinti. Jeigu visuomenėje bus noras peršokti nuo muilo prie kitų priemonių, yra tos galimybės, – pabrėžė A.Veryga.
„Išgirdome, kad įmonės gali gamybos pajėgumus kartais padidinti. Jeigu visuomenėje bus noras peršokti nuo muilo prie kitų priemonių, yra tos galimybės“, – pridūrė ministras.
Nors dėl pagrindinės dezinfekcinio skysčio žaliavos – etilo alkoholio problemų įmonėms nekyla, pagrindinis gamintojas iškilęs klausimas – kiti šiai gamybai reikalingi ingredientai. Ministerija tvirtina, kad artimiausiu metu išsiaiškins šių skysčių formules ir jas susiderins su verslu.
Galėtų gaminti 17 įmonių
Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė feisbuke pranešė, kad Lietuvoje yra dar 17 įmonių, jau iš anksčiau turinčių leidimus gaminti biocidinius produktus komercinei rinkai, pardavimui, tarp jų – ir dezinfekcinį skysti.
„Tuo tikslu mūsų kolegos bendrauja su įmonių atstovais ir aiškinasi, ar šios įmonės norėtų prisidėti prie valstybinio užsakymo, ar nori gaminti, ar gamintų reikiamą produkciją mūsų šalies rinkai“, – teigia L.Bušinskaitė.
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į bendroves prašydama pateikti informaciją, kiek dezinfekcinio skysčio, kurio reikia gydymo, ugdymo ir kitoms įstaigoms, šios įmonės galėtų pagaminti per parą, ir ar pageidautų prisidėti prie valstybinio užsakymo. Pasiūlymui įvertinti SAM taip pat išsiuntė šioms įstaigoms formulę, pagal kurią turėtų būti gaminamas dezinfekcinis skystis.
Pasak L.Bušinskaitės, įmonė „Koslita“ jau suskubo atnaujinti savo leidimą, kad jis atitiktų dezinfekcinio skysčio gamybai keliamus reikalavimus. Reikiamą leidimą šiandien jau gavo „BIOK laboratorija“, kad galėtų rinkai tiekti dezinfekcini skystį rankoms.
„Šiuo metu laukiama reakcijos ir iš kitų įmonių. Tad situacija išspręsta, netrukus Lietuvos gydymo, ugdymo bei kitose viešosiose įstaigose atsiras dezinfekcinio skysčio. Jis bus ir prekyboje. Be to, lygiagrečiai sprendžiamas klausimas, kaip paspartinti leidimų išdavimą dezinfekcinio skysčio, kuriuo būtų prekiaujama vaistinėse, parduotuvėse, kitose prekybos vietose, gamybai“, – pabrėžia L.Bušinskaitė.
Spręsdama leidimų išdavimo ir gamybos spartinimo klausimus, SAM primena gamintojams, kad visų pirmiausia prioritetas turi būti taikomas mūsų šalies poreikiams, o ne eksportui.
Tarp įmonių, kurios galėtų gaminti dezinfekcinį skystį – „BHC group“, „Higėja“, „Burbuliukas ir CO“, „Danushis Chemicals“, „Retrorega“, „BS Chemical“, „Koslita“, G. Skiparienės įmonė, „Inžinerinė ekologija“, inovacinė firma „MKDS“, „Berchem“, „Topcolor“, „Vox pharmaceutica”, „Lietlieta“, „BIOK laboratorija“, „Ekochemeta“, „Ruvera“.
Įmonės laukia žalios šviesos
Trijų susitikime su sveikatos ministru dalyvavusių įmonių vadovai pabrėžė, kad pradėti gaminti dezinfekcinį skystį jie pasiruošę.
„Biok laboratorijos“ vadovė Romualda Stragienė žurnalistams sakė, kad įmonė turi galimybių pagaminti dezinfekcinius produktus labai greitai.
„Tam mums reikia greitesnių leidimų ir formulių. Įvardinti kiekiai neišgąsdino. Pajutome poreikį praėjusią savaitę, mus užplūdo užsakymai, visi viską pardavė, dabar paskatinimas pradėti dirbti greičiau“, – sakė ji.
Tuo tarpu „MV Group“ generalinis direktorius Algirdas Čiburys pabrėžė, kad nors dezinfekcinių produktų įmonė negamina, etilo alkoholio turi pakankamai, tad atsiradus poreikiui, gali pradėti šių produktų gamybą.
„Vilniaus degtinės“ vadovą Roką Mituzą labiausiai nudžiuginusi žinia, kad vietoj 4 mėnesių įmonėms ministerija gali išduoti licencijas per savaitę.
„Tai smarkiai keičia situaciją ir mus gelbėja, nes esame ne tik alkoholio, bet ir spirito gamintojai ir galime tikrai pagaminti reikiamus produktus netrukus. Tačiau norime žinoti, kiekius, poreikius, kaip planuotis, kada startuoti. Dar liko neatsakytų klausimų“, – pabrėžė „Vilniaus degtinė“ vadovas.
Gyventojams pakanka muilo
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A.Veryga ragino gyventojus nepasiduoti panikai ir nešluoti visų dezinfekuojančių produktų iš vaistinių. Jis pabrėžė, kad gyventojams pakanka rankas plauti muilu.
„Pirkite muilą, plaukite rankas, nebūtina spiritinė priemonė, kad rankų higieną užsitikrinti. Vaistinės sako, kad liko tik briliantinė žaluma, viskas išpirkta. Galite ja terliotis, visi žinos, kad tikrai dezinfekavotės rankas. Bet nereikia to daryti – kaip kaukių nereikėjo pirkti, taip nereikia ir salicilo rūgšties pirkti, nes ji nereikalinga“, – pabrėžė A.Veryga.
