„Audito rezultatai yra sukrečiantys. Daugybę metų ši valstybės įmonė buvo tiesiog paversta privačia įmone, kurios vos ne vienintelė paskirtis – tenkinti buvusių vadovų asmenines reikmes ir užgaidas. Tai tipinis sovietinio „priėjimo prie lovio“ pavyzdys. Susisiekimo ministerija savo audito išvadas teiks Specialiųjų tyrimų tarnybai. Taip pat įvertinti įmonei padaryti nuostoliai bei bus kreipiamasi į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Ministerija skaičiuoja, kad įmonei padaryta didesnė nei 200 tūkst. eurų žala. Audito išvadas ministerija ketina teikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), be to, kreipsis į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka.
Permokėjo už pirkinį 4,3 karto
Anot Susisiekimo ministerijos, daugiau kaip 100 tūkst. eurų žala įmonei padaryta dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio ir pirkimo komisijos veiksmų, įsigyjant nekilnojamąjį turtą (pastatus, statinius ir nuomos teisę į žemės sklypą Vievyje), nes jie, žinodami šio turto tikrąją rinkos vertę, jį įsigijo 4,3 karto brangiau ir ne visa planuota apimtimi.
„Įmonės direktorius nedeklaravo privačių interesų konflikto, tačiau tiek turto pardavėjas, tiek likusios turto dalies pirkėjas sandorio sudarymo metu buvo su juo susiję asmenys, nes su pardavėju susijusiose įmonėse buvo įdarbintas jo sūnus, kuris buvo ir likusios turto dalies pirkėjo akcininkas“, – rašo ministerija. Valdyba, anot jos, pritarė šiam neskaidriam sandoriui, neįvertinusi visų aplinkybių.
Dėl šio fakto Susisiekimo ministerija teigia kreipusis į STT su prašymu priimti procesinį sprendimą ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.
Prireikė prabangių automobilių
VĮ „Automagistralė“ atliktų viešųjų pirkimų tyrimas parodė, kad 2016 metais įmonei perkant du automobilius buvo nustatyti pertekliniai ir konkurenciją ribojantys techniniai reikalavimai. Palyginti su 2014 metais vykdytais automobilių pirkimais, anot ministerijos, šių reikalavimų skaičius 2016-aisiais padvigubėjo (nuo 27 iki 54 punktų).
Didelė dalis nustatytų minimalių techninių reikalavimų siejosi su papildoma, automobilio kainą keliančia prabangos įranga, nebūtina įmonės veiklai vykdyti.
„Didelė dalis nustatytų minimalių techninių reikalavimų siejosi su papildoma, automobilio kainą keliančia prabangos įranga, nebūtina įmonės veiklai vykdyti, todėl įmonės lėšos panaudotos neefektyviai ir neekonomiškai. Be to, tikėtina, kad kai kurie iš šių reikalavimų ar jų visuma turėjo įtakos tam, kad iš keleto pirkimo kvietimą priėmusių įmonių pasiūlymus pateikė tik vienas tiekėjas“, – teigiama pranešime.
Buvęs įmonės vadovas V.Molis ir jo sūnus, ministerijos teigimu, taip pat važinėja šio tiekėjo automobiliais.
Įdarbino marčią, o išmokas skirstė už nebūtus darbus
Tyrimo metu nustatyta pažeidimų priimant naujus darbuotojus ir skiriant priedus bei priemokas. Ministerija teigia pastebėjusi atvejų, kai darbuotojai buvo priimti į pareigas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas (pavyzdžiui, į apskaitininkės pareigas priimta vyr. buhalterės marti) arba kurių nebuvo pareigybių sąraše (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto–sandėlininko padėjėja). Vidaus audito metu, anot ministerijos, jie buvo atleisti.
Nustatyta nepagrįsto išeitinių išmokų skyrimo atvejų – vien šiemet darbuotojams, atleistiems pačių prašymu, nepagrįstai skirta beveik 23 tūkst. eurų.
„Nustatyta nepagrįsto išeitinių išmokų skyrimo atvejų – vien šiemet darbuotojams, atleistiems pačių prašymu, nepagrįstai skirta beveik 23 tūkst. eurų. 2014–2017 metais darbuotojams skirtų priedų ir priemokų dydžiai buvo neadekvatūs darbuotojų turimai kvalifikacijai, patirčiai, atliekamam darbui“, – tvirtina ministerija.
Jos teigimu, pasitaikė atvejų, kai priedai darbuotojams buvo skirti ne tik nepagrindus padidėjusio jų darbo krūvio, bet ir už nebūtus darbus – pavyzdžiui, priedai administracijos darbuotojams už budėjimą 2014–2015 metais žiemos metu, nors jie tokio darbo neatliko. 2014–2016 metais nepagrįstai skirti priedai darbuotojams buhalterio dienos proga.
„Darbuotojų paaiškinimais, kai kuriais atvejais jiems buvo išmokėta mažesnė nei apskaičiuota priedų ar priemokų suma. Tikėtina, kad taip siekta asmeninės naudos“, – rašo ministerija.
Už įmonės pinigus – į Graikiją ir Italiją
„Tiriamuoju 2014–2017 metų laikotarpiu neefektyviai panaudotos įmonės lėšos darbuotojų komandiruotėms į parodas užsienyje“, – konstatuoja ministerija.
Siauro darbuotojų rato asmeniniams poreikiams buvo panaudota dalis įmonės pelno.
Abejonių, anot jos, kelia komandiruočių reikalingumas, trukmė, sąsaja su darbuotojų atliekamomis pareigomis, siunčiamų darbuotojų skaičius: „Be to, siauro darbuotojų rato asmeniniams poreikiams buvo panaudota dalis įmonės pelno, paskirstyto į rezervą darbuotojų socialinėms kultūrinėms reikmėms. Pavyzdžiui, beveik 70 tūkst. eurų buvo panaudota darbuotojų 6 poilsinėms kelionėms į užsienį (Kretą ir Italiją), į mokymus (JAV) ir sanatorijos paslaugoms“.
Kai kurie pašalpų skyrimo atvejai ir piniginės dovanos darbuotojų gyvenimo jubiliejų proga, Susisiekimo ministerijos teigimu, neatitiko įmonėje nustatytos pašalpų skyrimo ir skatinimo tvarkos.
Įmonės paslaugomis naudojosi vadovas
„VĮ „Automagistralė“ komercinių paslaugų teikimo nereglamentuoja jokia patvirtinta tvarka. Kai kurie įkainiai, lyginant su tokių ar panašių paslaugų įkainiais rinkoje, yra kelis kartus mažesni (pavyzdžiui, krautuvų – triskart mažesni)“, – pranešime žiniasklaidai teigia ministerija.
Dalis teikiamų paslaugų, anot jos, nebuvo susijusios su pagrindine įmonės veikla ir nebūdingos jai, pavyzdžiui, balkono apskardinimas, tvenkinio kasimas, traktoriaus remontas ir nudažymas, namo tvarkymo darbai, medinių parapetų ir vartų nudažymas, dumblo išsiurbimas, automobilio remontas, tvoros įrengimas ir kita.
„Tikėtina, kad 2014–2017 m. dalį savo paslaugų įmonė teikė bei darbus atliko neracionaliai, neekonomiškai ir neefektyviai naudodama žmogiškuosius išteklius bei transporto priemones, nevykdė tinkamos šių paslaugų teikimo ir darbų atlikimo kontrolės, neužtikrino, kad įmonei būtų teisingai atlyginta už jos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus“, – tvirtinama pranešime.
Susisiekimo ministerija teigia nustačiusi, kad paslaugomis dažnai naudojosi įmonės vadovybė ir kiti darbuotojai savo asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, įmonės mechanizmų nuomos paslaugomis neretai naudojosi įmonės darbuotojai ir įmonės direktorius V.Molis, jo motina bei sūnūs.
Pažymėtina, kad V.Molis ir jo šeimos nariai prašymus adresuodavo įmonės direktoriui V.Moliui, ant jų rezoliuciją parašydavo direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Eirošius.
„Kai kuriuose V.Molio ir jo artimų asmenų prašymuose nurodoma konkreti darbų atlikimo vieta – Liepų g. 7, Vievis. Nuomoti ekskavatoriai, autosavivarčiai, autokrautuvai ir kita, – teigia Susisiekimo ministerija. – Tyrimo metu gautais duomenimis, šiuo adresu tuo metu vyko V.Molio motinai priklausančio namo statybos, taigi V.Molis galimai įmonės techniką nuomojosi savo motinos namo statybai, už paslaugas mokėdamas nustatytus paslaugų įkainius.“
„Įmonės tikslas yra teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tai, kad įmonės technika galimai buvo naudojama įmonės direktoriaus motinos namo statybai, nėra viešoji paslauga“, – pažymi ministerija.
Nepagrįstos muziejaus išlaidos
Įmonei priklausančio Kelių muziejaus veikla 2014–2017 metais buvo nuostolinga, lankytojų skaičių riboja muziejaus darbo laikas ir vieta, teigia ministerija.
„Dalis 2015–2016 metų atlyginimų ir socialinio draudimo išlaidų bei prekių ir paslaugų pirkimų nepagrįstai priskirta muziejaus sąnaudoms ir kompensuota Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis“, – priduriama pranešime.
Poilsio namai – saviems
VĮ „Automagistralė“ iki šiol Juodkrantėje tebeturi poilsio namus, kurie dar 2012 metais turėjo būti perduoti VĮ Valstybės turto fondui privatizuoti.
Tikėtina, kad poilsio namais naudojamasi ne tik oficialiai vykdant įmonės komercinę veiklą, bet ir asmeniniams poreikiams.
„Šie poilsio namai neįtraukti į įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą, nenustatyta naudojimosi jais tvarka, informacija apie juos neviešinama, darbuotojams nesudarytos sąlygos jais pasinaudoti, apskaita tvarkoma netinkamai, neatitinka užimtumo grafikų ir sąskaitų duomenys. 2014–2017 m. šių poilsio namų veikla nuostolinga, – konstatuoja ministerija. – Tikėtina, kad poilsio namais naudojamasi ne tik oficialiai vykdant įmonės komercinę veiklą, bet ir asmeniniams poreikiams, pajamos negaunamos arba gaunamos neoficialiai.“
Susisiekimo ministerija įmonę įpareigojo iki šių metų pabaigos poilsio namus perduoti centralizuotai valdyti VĮ Turto bankui.
„Automagistralėje“ – vadovų kaita
Liepos 5-ąją Susisiekimo ministerija pranešė iš pareigų atleidusi „Automagistralės“ generalinį direktorių V.Molį, vyr. buhalterę Birutę Rankauskienę, generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Eirošius pats parašė pareiškimą išeiti.
Daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V.Molis buvo atleistas už šiurkščius pažeidimus bei įmonei padarytą žalą. Laikinuoju „Automagistralės“ vadovu paskirtas direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius.
Ministerija taip pat jau yra atlikusi VĮ Utenos regiono keliai auditą.