Ministras J.Narkevičius trečiadienį Ekonomikos komitete dar kartą pristatė audito išvadas dėl geležinkelio elektrifikavimo konkurso, kurio vertė 363 mln. eurų. Jis kartojo anksčiau spaudos konferencijoje išsakytas audito išvadas, kad konkursas vėlavo, o pasirinktas brangesnis variantas, taip pat kad projektus galėjo atlikti ir „Lietuvos geležinkelių“ ekspertai, o ne pirkti iš išorės. „Galimai dvigubai apmokamos paslaugos už projektavimą“, – kaltinimus kartojo ministras.
Jis teigė, kad vertinimas nelems konkurso baigties, taip leisdamas suprasti, kad jis neketina kovoti su tuo.
Liberalas Eugenijus Gentvilas komitete pareiškė manantis, kad ministro išsakytomis pastabomis ir audito išvadomis pasinaudos antrą vietą konkurse užėmusi Ispanijos kompanija „Cobra Instalaciones Y Servicios“. Gali būti, kad ji skųs konkurso rezultatus ir pretenzijoje panaudos J.Narkevičiaus išsakytus kaltinimus.
„Mūsų ministras viešai išpasakoja visas bėdas ir problemas. Ar ministras nesuvokia savo atsakomybės?“ – klausė Seimo narys, įtardamas, kad taip J.Narkevičius bando gintis nuo skandalų, kurie jį supa.
Ministras sako esąs tikras, kad ši vieša informacija turi būti paviešinta, ir į patį konkursą jis nesikiša.
„Mes turime žinoti, kaip tai (ruošimasis konkursui – aut. past.) buvo vykdoma, o pati konkurso eiga – jau kitas dalykas. Tai nesusiję“, – kalbėjo J.Narkevičius. Jis dar kartą pakartojo, kad neketina atšaukti „Lietuvos geležinkelių“ valdybos.
„Tačiau jau vien faktas, kad Ekonomikos komitetas svarsto šį konkursą – tai jau gali būti suprasta, kad kažkas netvarkoje. Šio klausimo net nereikėjo svarstyti, neaišku, kokiais tikslais leidžiame ministrui čia pasireikšti“, – kalbėjo komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, pasiūlęs tuoj pat baigti posėdį. E.Gentvilas siūlo posėdžio net nevadinti parlamentine kontrole.
Komiteto nariai priminė, kad „Cobros“ skundas buvo gautas būtent po pirmojo komiteto posėdžio, kai kalbėta apie elektrifikavimo konkursą. Tačiau J.Narkevičius sako, kad pastaruoju metu „informacija yra iškraipoma“, todėl norėjęs pateikti informaciją apie auditą tiesiogiai.
Komitetas daugiau šiuo klausimu nediskutavo, o jame buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška net neturėjo progos pasisakyti.
