„Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Minsko teigimu, „atsakomosios priemonės, kurių mus verčia imtis Europos Sąjunga taip pat gali neigiamai paveikti mūsų bendradarbiavimo sritis ir, ilgainiui, nedraugiškų žingsnių mūsų valstybės atžvilgiu atlikusių Vakarų šalių piliečių bei įmonių interesus“.
Pirmadienį Europos Sąjunga dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje nusprendė įvesti papildomų sankcijų 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektams. Jiems bus taikomas draudimas išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyniems asmenims, įskaitant gynybos ministrą Viktarą Chreniną ir susisiekimo ministrą Aliaksejų Avramenką, sankcijos buvo paskelbtos dėl praeitą mėnesį įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos – sulaikymo.
Dar 71 asmeniui sankcijos bus taikomos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir palaikymą Minsko režimui. Tarp jų yra Rusijos verslo magnatas Michailas Gucerijevas, prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
Keturiais iki šiol paskelbtais ES sankcijų paketais numatytos priemonės šiuo metu taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A.Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.