Kokia antibiotikais gydytų gyvūnų mėsos žala žmogui, į ką turėtume atsižvelgti, rinkdamiesi jos produktus, 15min.lt visų pirma paprašė paaiškinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT).
Nesprendžiant antimikrobinio atsparumo problemos gresia rimtas pavojus
Kaip pabrėžė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Gintautas Čereška, Europos Sąjungoje (ES) draudžiama naudoti antibiotikus gyvūnų auginimui. Ligos atveju antibiotikai gali būti skiriami paukščiams gydyti, tačiau maistui tokie paukščiai gali būti naudojami tik praėjus išlaukos laikotarpiui, per kurį iš organizmo pasišalina antibiotikų likučiai.
„Antibiotikai turėjo daug įtakos veterinarinės medicinos pažangai, padėjo išgydyti daugelį gyvūnų ligų, anksčiau laikytų mirtinomis, tačiau neracionalaus ir besaikio antimikrobinių medžiagų naudojimo pasekmė – bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Ekspertai, mokslininkai ir gydytojai vieningai sutaria, kad nesprendžiant antimikrobinio atsparumo problemos gresia rimtas pavojus, kad ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos bus gerokai pavojingesnės“, – pabrėžė G. Čereška.
Paukščius auginti visai nenaudojant antibiotikų – atsakingas požiūris
Pasak VMVT patarėjo, užrašas „užauginta be antibiotikų“ reiškia, kad per visą paukščių auginimo laikotarpį jiems nebuvo naudoti antibiotikai.
„Tai atsakingas augintojų požiūris. Norint paukščius auginti be antibiotikų, būtina sudaryti sąlygas, kuriomis gyvendami šie paukščiai nesusirgtų, t. y. lesinti tik kokybišku, atitinkančiu jų poreikius lesalu, kuriame optimaliai būtų suderinti baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekiai, paukščiai galėtų nevaržomai judėti turėtų pakankamai ploto, tokios priemonės kaip kreikimas pušų pjuvenomis veikia kaip natūrali dezinfekcinė medžiaga, mažinanti bakterijų dauginimąsi aplinkoje“, – sakė G. Čereška.
Prieš 11 metų Kaišiadorių rajone Juknonių kaime savo ūkį įkūręs Ritutis Tamošiūnas nenaudodamas antibiotikų augina viščiukus, kurios tiekia Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynams.
Ūkininkas R.Tamošiūnas: jei paukštis nesuserga, tai ir negydai
„Mūsų tikslas išauginti sveiką, gyvybingą paukštį. Užrašas, „užauginta be antibiotikų“ reiškia, kad paukščiai auginimo metu buvo negydomi. Jeigu nesuserga, tai jų ir negydai“, – paprastai aiškino ūkininkas. – Atsivežame vienadienius viščiukus, kurie yra mažulėliai, 43-45 gramų svorio, juos ant pakloto kraiko paleidžiame. Temperatūra siekia plius 35-36 laipsnius, ar būtų viduržiemis, ar vidurvasaris. Auginame apie 40 dienų, palaipsniui mažindami šilumą, didindami ventiliaciją, kad nebūtų drėgmės, nes nuo sąlygų priklauso paukščių sveikatingumas“.
Visuomenės dalis ypač jautriai reaguoja į informaciją dėl antibiotikų maisto produktuose, ypač dėl išaugusio atsparumo antibiotikams, tačiau, kaip pastebi AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas, apie tai prikurta nemažai mitų.
Mitų mitas, kad paukščiai specialiai maitinami antibiotikais
„Mitų mitas, kad gyvūnai ir paukščiai specialiai maitinami antibiotikais, kad geriau augtų. Visų pirma, nuo antibiotikų nei vaikai, nei gyvūnai geriau neauga. Kaip ir žmogus, be reikalo gydomas gyvūnas silptų, gal net nugaištų“, – sakė D.Gudačiauskas.
„Kad ir kaip būtų, siūlyti pirkėjams aukščiausią standartą – paukštieną, išaugintą nenaudojant antibiotikų – išlieka vienas iš mūsų tikslų, kurį labai remia ir palaiko lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, prisidėdamas prie vartotojų ugdymo“ D.Gudačiauskas.
Pokalbio metu paukštynų vadovas kelis kartus pakartojo, kad tiesa – nepralošiama strategija, o ji yra tokia, kad realizuojamoje paukštienoje nėra ir negali būti antibiotikų likučių.
„Paukštis, kaip ir žmogus, gyvena savo gyvenimą. Vienų imunitetas stipresnis, kitų – silpnesnis. Kai kurių ligų atveju veiksmingiausias gydymas – antibiotikais. Kad ir kaip atsargiai žiūrėtume į antibiotikų vartojimą, sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto jų nevartojo susirgęs. Tikrai nesiimčiau sakyti, kad vaikas, kuris augo gydomais antibiotikais, užaugo prastesnės sveikatos už negydytą. Viskas priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat ir paukščiai. Gydyti antibiotikais niekada nėra skerdžiami nepraėjus išlaukos periodui, per kurį iš organizmo visiškai pasišalina antibiotikai“, – užtikrino paukštynų generalinis direktorius.
Pasak D.Gudačiausko, net negali būti formuluojama, kad paukštiena parduodama su antibiotikais ar be antibiotikų: „Šią kategoriją įvedė Latvijos paukštienos gamintojai, siekdami ateiti į Lietuvos rinką per savo reklamas, kurios, mano nuomone, stipriai klaidina visuomenę, nes susidaro įspūdis, kad yra vištienos su antibiotikais ir yra be jų“. 100 proc. Lietuvoje legaliai parduodamos paukštienos yra be antibiotokų likučių. Tas pats yra su kitomis mėsos rūšimis“.
Vos 10 proc. pirkėjų už kokybę sutinka mokėti daugiau
Vilniaus paukštynas per mėnesį pagamina1200 tonų paukštienos, kurią galima ženklinti „užauginta be antibiotikų“, tačiau parduoda vos 10 proc.
D.Gudačiausko žodžiais, jei būtų didesnė paklausa, pakeitę perdirbimo fabrikų grafikus galėtume kelis kartus daugiau paukštienos paženklinti „užauginta be antibiotikų“ ženklu, tačiau kol kas visuomenės dalis, kuri sutiktų mokėti kiek didesnę kainą už aukščiausią kokybę, yra labai nedidelė. „Specialiai pasižiūrėjau, kad praėjusį mėnesį parduota 112 tonų paukštienos, užaugintos be antibiotikų, jos pardavimo skaičius po truputį paaugo nuo 60 tonų per mėnesį prieš dvejus metus. Tačiau tikrai nėra taip, kad stovėtų žmonės prie durų ir lauktų, kol atveš“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius.
Staigūs pikai ar vartojimo kritimai – peilis verslui
Kad ir kaip būtų, D.Gudačiausko nuomone, nedidelis nuoseklus paukštienos, išaugintos nenaudojant antibiotikų, vartojimo augimas yra normalus dėl trijų priežasčių. Pirma – jokioje parduodamoje paukštienoje nėra antibiotikų likučių, kad ir ką kalbėtų raganos ar užkerėtojai. Antra – paukštienos, užaugintos be antibiotikų, kiekis auga dėl to, kad į tai atkreipia dėmesį prekybos tinklai. Trečia priežastis – auga žmonių sąmoningumas, didėja visuomenės dalis, kuri renkasi galbūt vartoti mažiau, bet aukščiausio standarto produktus.
Anot D.Gudačiausko, staigūs pikai ar vartojimo kritimai – peilis verslui: „Pavyzdžiui, jei kažkam pavyktų įtikinti vartotojus, kad paukštiena, užauginta nenaudojant antibiotikų – vienintelė gera paukštiena, nes visa kita – su antibiotikais, vartotojai būtų suklaidinti. Anksčiau ar vėliau tai išaiškėtų, žmonės pasijustų marketingo aukomis, nes jie nebuvo informuoti, kad kokybę sudaro daugiau svarbių dedamųjų. Tarkim, iš kaip toli atvežta mėsytė, kas buvo augintojas, ar įgyvendinta kokybės kontrolė visuose fermerystės ir perdirbimo etapuose, ar nebuvo rasta salmonelių, ar gamintojas nėra įtrauktas į nepatikimų gamintojų sąrašą ir t. t.“
„Maxima“ prisideda prie vartotojų ugdymo
Uždara lietuviškos paukštienos gamybos grandinė nuo lauko iki stalo, pašnekovo žodžiais, svarbesnis pasirinkimo motyvas: grandinė eliminuoja bakteriologinę taršą, kuri realiai pavojinga žmogaus gyvybei ir signalizuoja apie paukštienos kokybę.
„Nenaudojant antibiotikų išauginame dešimtį kartų daugiau paukštienos, nei nuperkama Lietuvoje. Neparduotus išskirtinės kokybės produktus realizuojame kaip paprastą vištieną, nes palyginti nedidelė dalis žmonių kol kas sutinka mokėti kiek daugiau už kokybę, kuriai pasiekti reikia daugiau investicijų. Kad ir kaip būtų, siūlyti pirkėjams aukščiausią standartą – paukštieną, išaugintą nenaudojant antibiotikų – išlieka vienas iš mūsų tikslų, kurį labai remia ir palaiko „Maxima“, prisidėdama prie vartotojų ugdymo“, – sakė D.Gudačiauskas.
Visai neseniai „Maximos“ parduotuvėse pasirodė „Vilniaus paukštyno“ šviežios vištienos, užaugintos be antibiotikų, produktai naujose, aplinkai draugiškose pakuotėse.
Aukščiausios kokybės produkto gamyba apsimokės, netgi turint omenyje, kad pigesnės vištienos į Lietuvą vežama iš kaimyninės Lenkijos, įsitikinęs ir paukščių ūkio šeimininkas R.Tamošiūnas.
Surėmė pečius kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“
Ūkininko R.Tamošiūno žodžiais, maža kaina vis viena kažkuo pagrįsta. „Kalbėkit kaip sau norit – ar pigesnį automobilį pirksim, ar maistą, ar pigesnį drabužį. Kai pradedi aiškintis, kodėl kainuoja mažiau, sudėlioji visus kaštus, paaiškėja, kad arba dėl valstybės dotacijos ar dedama to, ko žmogus galbūt nelabai norėtų, tarp mūsų šnekant, visokių papildų, priedų. Matome nuotraukose, youtoube, kokie Amerikoje broileriai, kaip kultūristai. Ten turbūt ir hormonai naudojami auginant vištieną, neatmetu ir tokios galimybės. Mes deklaruojame, kad auginame savo grūdus, auginame savo tėvinius pulkus, savo vienadienius viščiukus, iš jų išauginame broilerius, tad tą visą grandinę galime įrodyti ir net pagrįsti, kad yra, kaip yra. Todėl ir mėsa nekelia abejonių“, – sakė R.Tamošiūnas.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šį pavasarį pakvietė šalies gamintojus suremti pečius ir inicijavo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“, kuri skatina pirkti lietuvišką produkciją ir taip palaikyti vietos gamintojus.
„Jeigu žmonėms išsakai argumentus, kodėl jie turėtų atkreipti dėmesį, rinktis vietos gamintojų produkciją, jie atsižvelgia. Nepaisant didelių nuostolių, kuriuos patyrėme dėl COVID-19 ir suteiktų nuolaidų pirkėjams, dalyvaujant akcijoje „Išvien dėl Lietuvos“, ji mums buvo labai sėkminga. Žmonės pirko lietuviškos vištienos paženklintos „užauginta be antibiotokų“, tad, patys negavę vertės, mes bent jau atidavėm ją vartotojams. Dalis jų galbūt taip atrado mūsų produktus, sužinojo apie unikalią uždaros lietuviškos ūkininkystės grandinę, išbandė geresnius produktus.
Kai kurių AB „Vilniaus paukštynas“ produktų apyvarta padidėjo 70 proc. Tikiu, ne vien dėl sumažintos kainos, kurią sudėtingoje situacijoje nedaug galėjom koreguoti. Žmonės pirko ir dėl patriotizmo ar galbūt pirmą kartą savęs paklausę, kodėl Lietuvoje užauginta ir perdirbta paukštiena – geresnė ir koks mano santykis su vietiniu gamintoju apskritai“, – sakė D.Gudačiauskas.
