Gal kai kurie susinervino politikai, bet čia jau, kaip sakoma, kitas klausimas.
„Tai būtų keista, jeigu žurnalistai neužkliūtų politikams. Mūsų žurnalistai yra laisvi, jie dažnai užduoda nepatogius klausimus. Gal kai kurie susinervino politikai, bet čia jau, kaip sakoma, kitas klausimas, – trečiadienį Žinių radijui sakė A.Siaurusevičius. – Esu girdėjęs priekaištų, kad vieną asmenį rodom per mažai.“ To asmens LRT generalinis direktorius neįvardijo.
Klausimus LRT Tarybai kelia beveik pusė Seimo narių. 66 parlamentarai prašo informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, LRT vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Kreipimąsi pasirašė daugiausia valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, taip pat keli į opoziciją pasitraukusių socialdemokratų, „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų nariai.
A.Siaurusevičiaus žiniomis, klausimų iniciatorius yra Kultūros komiteto pirmininkas, „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.
„Svarstant Kultūros komitete ataskaitą, Seimo nariai uždavė klausimus, į kuriuos gavo atsakymus, tik Ramūnas Karbauskis, komiteto pirmininkas, nutarė, kad klausimų bus daugiau ir atidėjo tos ataskaitos tvirtinimą vėlesniam laikui“, – pasakojo jis.
Seimo vicepirmininkas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius radijo laidos metu tikino, kad anksčiau LRT Taryba į pavienių Seimo narių klausimus neatsakydavo, tad buvo nuspręsta juos pateikti raštu. Jam atsakydamas A.Siaurusevičius teigė sulaukęs tik vieno parlamentaro Petro Gražulio laiško, į kurį buvo atsakyta.
BNS A.Nekrošius sakė, kad parlamentarai nori išsiaiškinti, ar tinkamai leidžiami valstybės pinigai. A.Siaurusevičius tuo abejoja.
„Jeigu būtų norima atsakymų, tai būtų mums ir atsiuntę tuos klausimus. Tačiau kažkodėl tie klausimai pirmiausia atsidūrė BNS“, – sakė LRT vadovas.
Trečiadienį nei BNS, nei Žinių radijui nepavyko susisiekti su prezidentės Dalios Grybauskaitės deleguotu LRT Tarybos pirmininku Žygintu Pečiuliu.
LRT tarybos prašoma pateikti informaciją, ar LRT direktorius ir Taryba deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat klausiama, kodėl LRT Tarybos posėdžiai vienu metu tapo uždari.
Visuomeninio transliuotojo taip pat klausiama apie darbuotojų atlyginimus ir priedus, santykius su prodiuserinėmis kompanijomis, kaip vyksta viešieji pirkimai. Prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos.
LRT tarybos prašoma pateikti informaciją, kur visuomenė gali susipažinti su viešųjų pirkimų rezultatais, ar LRT tarybai tvirtinant viešųjų pirkimų rezultatus yra pateikiami duomenys apie nugalėtojus, jų atrankos pagrindimą, sutarties kainą.
A.Siaurusevičius teigė, jog LRT Taryba spręs dėl atsakymo Seimo nariams pagal įstatymus. Pasak jo, dalis atsakymų į parlamentarų klausimus yra ir LRT ataskaitoje už 2016 metus, kurios Seimas kol kas nepatvirtino.
„Viskas pas mus yra skaidru, viskas aprašyta“, – sakė LRT vadovas.
LRT yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojama žiniasklaidos grupė Lietuvoje, jungianti tris televizijos kanalus, tris radijo programas ir interneto portalą.
Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto.
LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
LRT Taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Su LRT ataskaitomis galima susipažinti čia.
