15min apsilankė UAB „Visma Lietuva“ bendrovėje, kuri prieš kelias savaites oficialiai persikėlė į naujas patalpas Giedraičių g., trečiojoje „Burėje“.
Į redakciją kreipęsi įmonės atstovai tikino, kad čia jie jaučiasi jei ne kaip rojuje, tai bent jau kaip „debesyse“. Patikrinome – biure, be žmonių, gyvena ir robotai, įrengta pirtis, o po darbo atsipūsti galima pačių susikonstruotu žaidimų automatu.
„Geriame čia lietaus vandenį, nes jis surenkamas ir filtruojamas“, – naujus namus aprodo bendrovės Programavimo skyriaus vadovas Agnius Paradnikas.
„Sodros“ duomenimis, „Visma Lietuva“ šalyje yra antra pagal darbuotojų skaičių bendrovė, besiverčianti kompiuterių programavimo veikla, – ją lenkia tik „Devbridge“, turinti 353 darbuotojus. Mažiausi atlyginimai čia siekia iki 1455 eurų prieš mokesčius – tokius atlyginimus gauna ketvirtadalis darbuotojų. O vidurkis spalį siekė apie 2050 eurų.
„40 darbuotojų priimtume nors rytoj“, – atsidūsta A.Paradnikas ir patikina, kad šiuo metu darbo rinka iš tiesų įtempta.
Lietuvoje veikiantis inžinerijos centras yra tik vienas iš daugelio – Norvegijos grupė „Visma“ Europoje yra įdarbinusi apie 8250 specialistų ir veikia Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Rumunijoje.
Niežti rankas išbandyti viską
„Programuotojai yra žmonės, kurie nori išbandyti viską, kas tuo metu naujausia“, – savo naująjį biurą net trys įmonės atstovai aprodo nuo „žaislų“.
Nusiveda į konferencijų salę, kuri niekuo, regis, neišsiskiria. Tik jos gale – durys į pirtį. Pro langus šviečia Šnipiškių panorama.
„Taisykles, kaip ja naudotis, dar kuriame. Pirtimi bus galima naudotis nuo kažkurios valandos. Galima ją rezervuoti, aišku, kaip įprastą konferencijų salę, bet turbūt jau nebent vakare“, – sako „Vismos“ vyresnysis vartotojo sąsajos programuotojas Justas Savickas, technologijų komiteto vadovas.
Jis aprodo salių rezervavimo sistemos ekranėlį – susiprogramavo patys.
„Tokia programuotojų mąstysena – nieko nepirkti, bet pasidaryti patiems“, – sako ir rodo RGB apšvietimo funkcijas.
Technologijų komitetas bendrovėje subūrė darbuotojus, kurie realizuoja savo hobius. Bendrovės sąskaita. Tam skirta atskira patalpa, įranga pjaustymui, litavimui, programavimui ar kitokiam konstravimui.
Vienas robotas čia rašo kalėdinius atvirukus dirbtine „ranka“.
„Programuotojai iš principo ranka nerašo. Čia naudojamas tik vienas dirželis, dvi ašys ir du varikliai – kai abu sukasi į vieną pusę, važiuoja viena ašimi, o kai vienas sukasi į priešingą pusę – kita ašimi“, – aiškina vieno iš robotų veikimo principus J.Savickas.
Kokteilius maišantis robotas vis tik kol kas yra populiariausias kūrinys biure.
„Parsisiunti programėlę, pasirenki kokteilį, paspaudi ir pradeda važiuoti. Čia hobio rezultatas, vadiname jį „Bar botu“. Buvo tokia idėja, kad norime kokteilių aparato, biure paleidome balsavimą, ir galiausiai viskas įvyko. Darbo vietą ir aplinką patys sau kuriamės, visiems buvo įdomu. Kolegos rinkosi vakarais, ne darbo metu“, – aiškina programuotojas ir atsidūsta, kad pirmoji roboto versija bus tobulinama.
Anot J.Savicko, kiekvienas įmonės darbuotojas laisvas realizuoti savo hobius naudodamasis įmonės suteiktais įrankiais ar patalpomis. Čia ir 3D spausdintuvai, aibė elektronikos komponentų.
„Nesusiję tai su darbu tikriausiai visiškai. Čia hobis. Žmonėms patinka kūrybingumas ir tokie dalykai – susigalvoja idėją, tarkime, nori spausdintuvą surinkti, tuomet apsvarstom, ir įmonė tas dalis nuperka“, – sako J.Savickas.
Programuotojai aprodo ir sienas, nukabinėtas nuotraukomis ar pasiekimais. Visas tuometinis kolektyvas – 250 žmonių – lankėsi Madride, dar anksčiau – Briuselyje, taip pat kituose miestuose.
Į darbą žiūri atsakingai
Vis tik „Vismos“ Programavimo skyriaus vadovas A.Paradnikas patikina, kad į darbą žiūrima itin rimtai ir atsakingai.
„Mes esame inžinerijos centras, kurį įkūrėme 2011 metais. Visi mūsų kuriami produktai yra skirti „Vismai“, pagrindinės šalys, kur pardavinėjame produktus – Skandinavija ir Olandija. Dabar esame apie 350 darbuotojų ir visi esame inžinieriai, dauguma esame programuotojai. Toks bendras vaizdas, kas yra „Visma“, – pasakoja A.Paradnikas.
Pagrindiniai įmonės projektai – įmonių ir viešojo sektoriaus veiklos optimizavimas.
„Mes kuriame tokius produktus, kurie automatizuoja darbus“, – sako jis.
A.Paradnikas vardija svarbiausius projektus: žmogiškųjų išteklių apskaitos sistema, Norvegijos šalies mokyklų administravimo sistema, energijos apskaitos sistema Danijoje ir kitos. Anot jo, dirbtinis intelektas leis Norvegijoje jau gimus vaikui žinoti, kokiame darželyje jis galės mokytis.
„98 proc. mūsų žmonių dirba Skandinavijos rinkai ir „Vismos“ produktams, bet pradėjom mažus žingsnius daryti ir kitose rinkose, įskaitant ir Lietuvą“, – aiškina A.Paradnikas.
Darbuotojus auginasi ir patys
A.Paradnikas patikino, kad 40 darbuotojų „Visma“ galėtų priimti nors rytoj, tačiau programuotojų atrasti ne taip ir lengva. Lietuvoje bendrovė įsikūrė prieš 7 metus.
„Tai buvo palanki šalis įkurti inžinerijos centrą, ir „Visma“ pamatė, kad Lietuvoje yra daug potencialo. Tad įkūrėme. Mes nuolatos plečiamės organiškai. „Vismos“ grupė supirkinėja įmones, tiesa, Lietuvoje kol kas nieko neįsigijome. Čia visi darbuotojai buvo pasamdyti. Planas yra iki 2020 metų išaugti iki 500 žmonių skaičiaus. Bet, aišku, tie planai dažnai koreguojami priklausomai nuo situacijos rinkoje“, – 15min pasakojo A.Paradnikas.
Įmonė nuo 2013 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyvauja ugdydama jaunuosius programuotojus ir turi atskirą modulį.
„Rasti darbuotojų turbūt kiekvienai įmonei yra iššūkis. Mums galbūt kiek mažesnis iššūkis, nes mes turime sukūrę savitą kultūrą – nuo pat pradžių pritraukėme labai stiprius inžinierius, kurie automatiškai pritraukia kitus stiprius žmones. (…) Turime įdomius produktus ir turime naujausias technologijas, kas daugeliui programuotojų labai patinka. Iššūkis yra, bet kol kas nesiskundžiame, dirbame nemažai su universitetais ir šiemet išleidome apie 150 studentų, kurie baigė mūsų programą“, – sako A.Paradnikas.
Anot jo, 10 proc. per metus augantys atlyginimai IT įmonėms nėra nepakeliamas tempas.
Ko reikia norint tapti paklausiu inžinieriumi – pirmiausia tiksliųjų mokslų pagrindų, tikina A.Paradnikas. Bet netrukdytų ir lituoklio valdymo įgūdžiai.
„Pradėti bent jau studijuoti informatiką, matematiką, fiziką ar kažką panašaus. Turime stiprių programuotojų, kurie yra baigę ir biochemiją. Turi būti pagrindai ir paties žmogaus noras domėtis ir programuoti, kažką laisvalaikiu kurti: ar programėles, ar kažką konstruoti, ar lituoti“, – sako A.Paradnikas.
Anot jo, paprastai jauni specialistai įmonėse lieka po praktikos.
„Populiariausia yra C# – tai „Microsoft“ sukurta programavimo kalba, dabar tai būtų apie 40 proc. darbuotojų. Tarp populiariausių yra „Java“ – turime nemažą žmonių, dirbančių su PHP, grupę. Labai populiarėjantis ir reikalingas dalykas yra „DevOps’ai“ – tai tokie žmonės, kurie gali konfigūruoti ir paruošti aplinkas debesų kompiuterijoje. Tai labai auganti ir paklausi specialybė“, – vardijo A.Paradnikas.
Darbuotojai pasidalinę į komitetus
J.Savickas patikina, kad ateiti į „Vismą“ jį patį suviliojo galimybė šalia pagrindinio darbo vykdyti kitas veiklas. Taip pat dalis įmonės valdymo yra patikėtas patiems darbuotojams – komitetai sprendžia svarbius klausimus.
„Darbuotojai turi labai didelį poveikį įmonės valdyme, nes įmonė yra pasiskirsčiusi į komitetus. Mes turime išsiskyrę tokius pagrindinius komitetus, kaip kultūros, laisvalaikio, naudų, biuro komitetą. (…) Komitetai turi didelę galią įmonėje, nes pats įmonės valdymas nuo pat pradžių buvo dedikuotas žmonėms. Prieš 7 metus, kai mes pradėjome nuo pirmų kodo eilučių, visą laiką laikėme save programuotojais, kurie patys geriausiai žino, kaip turi būti valdoma įmonė“, – įsitikinęs J.Savickas.
Anot jo, jei reikia išspręsti kokį svarbų klausimą, įmonėje įsteigiamas komitetas. Dabar veikia 6 komitetai.
„Vienas komitetas atsakingas už motyvacinę sistemą. Jei aš kažkokį gerą darbą padarau įmonei, automatiškai galiu gauti Kudos taškų. Arba skirti kitam. Jei kažkas atnešė saldainį – aš galiu pervesti Kudos taškų tam žmogui. Kudos taškai – mūsų pačių sugalvota motyvacinė sistema, kurioje už kiekvieną gerą darbą įmonėje galima gauti Kudos, arba vadinamųjų karmos taškų“, – sako J.Savickas.
Anot jo, surinktus taškus galima išleisti vidinėje parduotuvėje ir įsigyti, pvz., naują kompiuterį.
„Iš tikrųjų vadovo žodis nėra paskutinis dėl to, kad ir dėl paties biuro įrengimo sprendėme būtent ir su komitetais. Tai reiškia, kad surenkama žmonių grupė, kuri konkrečiai dirba, ir jei kyla kažkokių klausimų, pvz., kaip atrodys sienos, įrengimas, iškart stengiamės daryti apklausas ir įtraukti kuo daugiau žmonių“, – sako J.Savickas.
A.Paradnikas papildo, kad ir įmonės vadovai dirba paprastais programuotojais.
O darbus atliekančios programavimo grupės, pasak pašnekovų, vadovaujasi griežta struktūra ir metodologija, tokia kaip „Agile“.
„Komandos pačios save organizuoja ir gali išsispręsti kasdienes problemas. Mes komandomis visiškai pasitikime, bet drauge ir sakome, kad jei yra kažkokia problema svarbiam klientui, norint užtikrinti gerus santykius ir suteikti gerą paslaugą, visuomet raginame komandas komunikuoti, gana daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui“, – tikina J.Savickas.
Profesija išliks paklausi
Kalbinti pašnekovai, aprodę aibę vykdomų projektų, neabejoja, kad programuotojo profesija ateityje išliks paklausi.
„Mes programuojame robotus, bet dar ilgai reikės laukti, kol patys robotai pradės programuoti kitus robotus. Todėl ši profesija ilgai išliks paklausi“, – juokauja A.Paradnikas.
Pašnekovai pripažįsta, kad biure moterys sudaro tik apie 14 proc.
„IT yra tokia sritis, kur istoriškai sunku merginų pritraukti. Bet merginos pas mus dažnai būna labai stiprios“, – patikino A.Paradnikas.
Anot „Vismos“ specialistų, dirbtinis intelektas smelkiasi į vis daugiau bendrųjų sistemų.
„Viename iš produktų naudojame pokalbių botą, kuris parengtas remiantis dirbtiniu intelektu – jis nuima 50 proc. vartotojų užklausų apie klaidas ar kitais klausimais. Toks yra realus panaudojimas. Turime sistemų, kur dirbtinis intelektas iš čekio atpažįsta, kokia parduotuvė, kiek ir už ką buvo sumokėta“, – sako A.Paradnikas.
Bendrovėje kuriamos mobiliosios aplikacijos „pačios save testuoja“ – sienelėje apie dvidešimt telefonų, prijungtų prie sistemos, kuri tikrina, ar tinkamai veikia atnaujinimai.
Ekskursija įmonėje baigiasi ties arkadinių žaidimų emuliatoriumi – darbuotojai pagal senovinius brėžinius pasigamino savo automatą, kuriame galima žaisti senovinius žaidimus.
