Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais, 2020 metų vasarą pradėję ikiteisminį tyrimą, įtarė, kad įmonės vadovas galėjo neapskaityti kelių milijonų eurų pardavimo pajamų, mokėti darbo užmokestį vokeliuose bei vengti mokesčių teikiant melagingus duomenis apie pajamas.
Įtariama, kad neapskaitytos pajamos buvo įgytos naudojantis galimai direktoriaus sukurtu nusikalstamu veikimo mechanizmu – vadybininkai pardavinėjo įmonės prekes be apskaitos dokumentų, o surinktos neapskaitytos lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui „vokeliuose“ išmokėti. Atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti, kad galimai neapskaitytų pajamų suma siekia beveik 1,3 mln. eurų.
Tyrimo duomenimis, per 280 darbuotojų visoje Lietuvoje turintis prekybos tinklas galėjo mokėti neoficialius darbo užmokesčius ir priedus parduotuvių darbuotojams. „Vokelio“ dydis galimai priklausė nuo apyvartos – buvo mokamas sutartas procentas nuo įvykdytų pardavimo planų. Pareigūnams apklausus įmonės darbuotojus, pavyko nustatyti, kad vokelis galimai mokėtas 13-ai darbuotojų 146 kartus.
Gavę ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistų išvadas, išanalizavę vadinamąją juodąją buhalteriją bei palyginę duomenis su oficialiai pateiktomis deklaracijomis pareigūnai suskaičiavo, kad vengiant mokesčių valstybei galėjo būti padaryta per 403 tūkst. eurų žala. Įmonės direktorius tai pripažino ir atlygino visą priskaičiuotą sumą.
Šiame tyrime visoje Lietuvoje bendrai atlikta 15 kratų – įmonės administracijoje, prekybos vietose, darbuotojų ir įmonės savininkų gyvenamosiose vietose. Rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys ir dokumentai, juodoji buhalterija su neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir gautų neapskaitytų pajamų duomenimis bei įspūdingas kiekis grynųjų pinigų – net 460 tūkst. eurų. Įtarta, kad pinigai gauti pardavus prekes be apskaitos dokumentų.
Tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Virginija Tilvikienė, byla perduota teismui. Laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įmonės ir asmeninį turtą, siekiantį 2,6 mln. eurų, tačiau valstybei padaryta žala buvo visiškai atlyginta, todėl apribojimai panaikinti.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
