Kiek toliau nuo sostinės šurmulio, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parko (FIMTP) bei Fizinių ir technologijos mokslo centro (FTMC) teritorijoje jau kelerius metus veikia biotechnologijų įmone „Ferentis“. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) žurnalistus sukvietė į pažintinę ekskursiją ir suteikė progą susipažinti su šia įmone.
Pasakodamas apie naujas technologijas ir medžiagas įmonės direktorius Ramūnas Valiokas užsiminė apie plastikinių implantų žalą žmogaus organizmui. Kaip pavyzdį įvardijo kraujagyslių stentus arba šuntus – mažus tinklelius, implantus, kurie įterpiami į susiaurėjusias arterijas, siekiant jas praplėsti.
15min nutarė pasidomėti, ar tikrai yra dėl ko sunerimti ir ar kraujagyslių stentai gaminami iš plastmasės?
Plastmasę siūlo keisti į kolageną
Ramūnas Valiokas 15min detalizavo, kad kalbėdamas apie plastiką, turi omenyje visas dirbtines medžiagas, išskyrus metalus ir keramiką.
„Plastikai naudojami daug kur. Kone bet kuriuose ilgesniam naudojimui skirtuose lanksčių audinių pakaitaluose, kur negalima apsieiti su metalu ar keramikos panaudojimu. Tada vienintelis pasirinkimas yra plastikai. Jie būna įvairaus formato – austi arba daromi įvairūs kompozitai, mišiniai, kartais plastiku gali būti dengtas paviršius“, – aiškino jis.
Pašnekovas akcentavo, kad ilgai žmogaus kūne esantys tokio tipo implantai gali pridaryti daugiau žalos nei padėti.
Būdami žmogaus kūne, pavyzdžiui 30 metų, tie patys plastmasiniai kraujagyslių šuntai, gali tapti kancerogenais, nes jie yra, – teigė direktorius.
„Plastikas yra yrantis daiktas ir jis yra dažnai neatspėjama kaip. Ypač žmogaus organizme, kuris yra tokia dinamiška terpė.
Būdami žmogaus kūne, pavyzdžiui 30 metų, tie patys plastmasiniai kraujagyslių šuntai, gali tapti kancerogenais, nes jie yra“, – kalbėjo R.Valiokas.
15min jis pabrėžė, kad tai nėra dažni procesai, tačiau tyrimai rodo, kad tikimybė egzistuoja. Direktorius pasakojo, kad siekiant pagaminti natūralesnius implantus vienas įmonės bendrasteigėjas sugalvojo pagaminti sintetinį kolageno atitikmenį.
Kaip žinia, kolagenas yra natūraliai žmogaus organizme sintetinamas baltymas, kuris sudaro apie 70 proc. odos masės. Jo yra, pavyzdžiui, raumenyse, kauluose, kraujagyslėse.
Pasak pašnekovo, pagamintas kolageno atitikmuo neturi jokių biotaršos šaltinių.
„Mūsų įmonė galbūt vienintelė pasaulyje turi bent jau su gyvūnais išbandytą, patentiškai apsaugotą, kolageno sintetinį atitikmenį. Tai nėra kolageno analogas 100 proc., bet savo savybėmis labai panašus. Ir tuo mes esame įdomūs klinikoms, dėl to jos su mumis dirba“, – sakė jis.
„Ferentis“ direktorius patikino, kad kol kas viskas tik vyksta bandymų lygmenyje. Šiuo metu įmone dirba su užsienio klinika, kuri maždaug po 7 metų planuoja pradėti tyrimus su žmonėmis.
Plastikas nenaudojamas
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas, intervencinis kardiologas Valdas Bilkis aiškino, kad kraujagyslių šuntai yra gaminami ne iš plastmasės, o iš metalo.
„Kraujagyslių šuntai gaminami iš nerūdijančio, netoksiško metalo, kuris priimtinas organizmui. Iš plastiko naudojame tik vienkartines pagalbines priemones operacijos metu. Jos organizme nelieka“, – sakė specialistas.
Kraujagyslių šuntai gaminami iš nerūdijančio, netoksiško metalo, kuris priimtinas organizmui. Iš plastiko naudojame tik vienkartines pagalbines priemones operacijos metu. Jos organizme nelieka, – kalbėjo V.Bilkis.
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės intervencinės kardiologijos gydytojas Romualdas Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad metalas stentų gamyboje naudojamas daugiau nei 30 metų, o kasdieninėje praktikoje – apie 20 metų.
„Pradžioje intervencijos buvo atliekamos tik kraujagyslę išplečiant balionėliu. Kadangi po operacijos balionėlio pažeista kraujagyslė trombuojasi arba pakartotinai susiaurėja, išsivysčius technologijai, sugalvota sukurti metalinį stentą, siekiant to išvengti“, – pasakojo jis.
Metalas nežalingas
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Intervencinės kardiologijos specialistas užsiminė, kad yra žmonių, kurie jautriau reaguoja į metalą, tačiau dėl to atliekami tyrimai.
„Metalas nekenksmingas ir nedaro žalos. Yra žmonių, kurių organizmas jautriau reaguoja, pavyzdžiui, į nikelį. Bet mes darome lydinį ir žiūrime, ar metalas daro kokią nors reakciją ar ne. Dažniausiai naudojame plieną“, – kalbėjo V.Bilkis.
R.Mačiūnas pridūrė, kad bėgant metams kraujagyslių šuntų gamybos principas išliko toks pats, tačiau tobulintos sudedamosios dalys. Pavyzdžiui, pradžioje naudota geležis, po to ją pakeitė nikelis, chromas, kiti metalai, kuriuose yra magnio. Vėliau, siekiant išvengti uždegiminės reakcijos į metalą, jį pradėta dengti vaistais.
Savaime yrantys implantai nepasiteisino, bet jie tobulinami
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės intervencinės kardiologijos gydytojas prasitarė, kad buvo sukurta technologija, kai ilgainiui implantas, šiuo atveju kraujagyslių stentas, ištirpsta, tačiau ji nepasiteisino.
„Tokia technologija buvo sukurta, bet nepasiteisino, nes komplikacijų dažnis buvo didesnis nei tuo metu naudojamų stentų. Todėl buvo sugrįžta prie metalinių stentų, o jie sugrįžo į laboratorijas, pakartotiniems tobulinimams“, – kalbėjo R.Mačiūnas.
Technologija buvo sukurta, bet nepasiteisino, nes komplikacijų dažnis buvo didesnis nei tuo metu naudojamų stentų, – teigė R.Mačiūnas.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu atliekami tyrimai ir kuriamos naujos technologijos, kurios galėtų pakeisti metalą, tačiau dar ne artimiausiu metu.
Intervencinis kardiologas V.Bilkis antrino R.Mačiūnui ir tikino, kad naujos medžiagos pakeisti metalą yra kuriamos ir kartais naudojamos, tačiau kol kas retai.
„Siekiant išvengti svetimkūnių, šiuo atveju metalinio kraujagyslių šunto, kuriamos medžiagos pieno rūgšties pagrindu. Jos padaro savo darbą ir maždaug pusės ar metų laiko bėgyje pradeda skilti į CO2 bei vandenį ir ištirpsta.
Tačiau tai yra organinis junginys ir kol kas neturi reikiamo tvirtumo, kurį turi metalas ir naudojamas retai. Ateityje, kai technologijos pažengs, manau, tai bus išspręsta ir prieita prie save rezorbuojančių priemonių, kurių organizme neliks“, – teigė V.Bilkis.
Paklausus, ar ateityje pavyktų kraujagyslių stentus gaminti iš sintetinio kolageno atitikmens, kardiologas tikino, kad taip, jeigu išgaus reikiamą kietumą ir lankstumą. Kalbėdamas apie kolageną tikino, kad ši medžiaga žmogaus organizmui artimesnė nei metalas.
Pasiekimas – dirbtinė akies ragena
Biotechnologijų įmonę „Ferentis“ kol kas bene labiausiai išgarsino sukurta dirbtinė akies ragena, kurią išvydome vos įžengę į vieną iš kelių laboratorijos – nanoinžinerijos – skyrių. Čia vaizdas pernelyg nenustebino. Kaip ir įprasta laboratorijoje – pilna įvairų mėgintuvėlių, pipečių, kolbų ir kitų chemikams būtinų reikmenų.
„Įspūdingų robotų, blyksinčių lazerių, staklių čia nėra ir nereikia“, – juokavo įmonės vadovas.
Laboratorijoje specialiame skystyje laikomos dirbtinės akies ragenos buvo sudėtos po vieną į atskirus nedidelius buteliukus. Vieną jų paėmus į rankas ir pavarčius akies ragena pradėjo plaukioti it medūza vandenyje. Savo forma ji panaši į kontaktinį lęšį.
