Trys Baltijos šalys pasirašė deklaraciją
2019 m. rugsėjo mėn. 25 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras organizavo projekto Nr. 582951-EPP-1-2016-2-LV-EPPKA3-PI –POLICY „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir profesijos meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (TTT4WBL) konferenciją. Šis projektas yra vienas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių įsipareigojimų bendradarbiauti įgyvendinant ES iniciatyvas pameistrystės klausimais. 2015 m. trijų Baltijos šalių ministerijų atstovai Rygoje pasirašė deklaraciją – Baltijos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljansą (BAfA). Jo tikslas – padidinti visų Baltijos šalių profesinio mokymo konkurencingumą, šio mokymo prestižą ir patrauklumą ir paskatinti profesinio mokymo plėtrą regionuose.
Įgyvendinant TTT4WBL projektą išbandomas mokymosi darbo vietoje modelis, skirtas įmonių meistrams ir profesijos mokytojams. Parengta meistrų mokymo programa, pagal kurią įvyko jungtiniai trijų Baltijos šalių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokymai. Praėjus geram pusmečiui po paskutiniųjų mokymų, meistrai, profesijos mokytojai ir įstaigų vadovai buvo pakviesti į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai“ pasidalyti gerąja patirtimi. Pasidalinti savo įžvalgomis buvo pakviestas ir švietimo ekspertas dr. Saulius Zybartas.
Švietimo eksperto dr. Sauliaus Zybarto teigimu apie 60 proc. darbo vietų ateityje bus sukuriama tokių, kokių šiandien turbūt nė pavadinimų neįsivaizduojame. Deja, Lietuva Europos Sąjungos kontekste turi didžiausią vidutinio lygio darbo jėgos sumažėjimą, didžiausią darbuotojų pakeitimo normą. O tai byloja, kad darbo rinkos pasiūla ilgainiui vis labiau atsiliks nuo paklausos.
Pameistrystės mokymas yra ilgalaikis procesas
„Europos profesinio mokymo plėtros agentūra numatė, kad Lietuvai iki 2030 metų dėl išvardytų problemų ir iššūkių gali tekti perkvalifikuoti 827 tūkst. asmenų. Tai yra labai didelis skaičius. Ir tai reiškia, kad tie žmonės vienokiu ar kitokiu būdu turės investuoti į savo mokymąsi, siekiant neatsilikti nuo technologinės ir darbo rinkos struktūros kaitos“, – pastebi S. Zybartas.
Kalbant apie bendruosius gebėjimus, lietuviai turi visą kompleksą problemų.
Pasak jo, pereinant prie naujos ekonomikos krypties IT gebėjimai tampa ypač svarbūs, tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių tėra pirmo lygmens.
„Tai reiškia, kad jie geba skaityti, rašyti komentarus ir, geriausiu atveju, susikurti elektroninį paštą. Tai tikrai maži gebėjimai IT žinias naudoti problemų sprendimui. O tai yra ateitis“, – įsitikinęs ekspertas.
Taigi, kalbant ne tik apie konkrečias darbo vietas, bet apie bendruosius gebėjimus, lietuviai turi visą kompleksą problemų. O mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje, deja, yra santykinai žemas. Tai, pasak eksperto, ir neleidžia greitai judėti darbo rinkoje. Jau dabar aišku, kad mažos kvalifikacijos darbuotojų poreikis ilgainiui mažės, darbdaviams reikės vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų.
Mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje yra santykinai žemas.
„Tikrasis pameistrystės mokymas yra ilgalaikis procesas. Kaip jau minėjau, turėtų būti ilgesnės programos. Lietuvai būtų tinkamas Jungtinės Karalystės modelis, kai skirtingas kompetencijas pameistrys gali įgyti skirtingose įmonėse. Mūsų šalyje per mažai didelių verslo įmonių, kuriose gebėtume suteikti pilną kvalifikaciją besimokančiajam, todėl tai būtų labai naudinga. Žinoma, verslas visuomet yra suinteresuotas turėti kuo efektyviau dirbantį darbuotoją konkrečiai darbo vietai per kuo trumpesnį laiką. Tai yra normalu, tačiau valstybės prasme reikia užtikrinti žmonių judrumą darbo rinkoje, o tai padaryti galima į mokymo programą integruojant bendrąsias kompetencijas“, – pastebi S. Zybartas.
Sėkminga pameistrystė darbdavio akimis
Pasak Rimvydo Vaštako, UAB „R2l“ direktoriaus, pameistrystė Europoje žinoma nuo senų laikų, kai vaikai buvo siunčiami mokytis pas patyrusius meistrus. „Mokinys turėtų kuo anksčiau atsidurti gamybinėje aplinkoje, įgyti praktikos, toliau mokytis ir vėl tobulinti praktinius įgūdžius. Deja, Lietuvoje paplitęs mokyklinis mokymo metodas, kai pirmiausia mokinys mokosi mokykloje kelis metus ir tik po to patenka į praktikos vietą, įmonę, kur susipažįsta su savo darbu. Nėra pakankamo ryšio tarp mokyklos ir įmonės. Baigęs mokslus absolventas atsiduria darbo aplinkoje, kuri jam nepažįstama, be praktikos daug sunkiau priprasti ir pradėti sėkmingai dirbti“, – teigia R. Vaštakas.
Mokinys turėtų kuo anksčiau atsidurti gamybinėje aplinkoje, įgyti praktikos, toliau mokytis ir vėl tobulinti praktinius įgūdžius.
Autoserviso paslaugas teikianti bendrovė „R2l“ bendradarbiauja su Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla. Pasak įmonės direktoriaus, kuo anksčiau mokinys pradeda dirbti, susipažįsta su konkrečiu darbu, kurį dirbs baigęs mokyklą po dvejų metų, tuo greičiau įgyja reikiamų įgūdžių. „Pas mus atliko praktiką keli profesinių mokyklų mokiniai, leidome jiems palaipsniui pradėti dirbti, sudarėme sąlygas mokytis, o vėliau jie patys pareiškė norą įsidarbinti. Vienas iš jų dar nebaigė mokslų“, – sako direktorius.
Moksleivis turi kuo anksčiau pradėti dirbti
Pasak Rimvydo Vaštako, Lietuvoje automechanikos specialistai parengiami labai gerai, nes mokyklų techninė bazė aplenkusi verslą, turi šiuolaikinę įrangą, daug geresnę nei rastume atskiruose autoservisuose. Taip pat dirba ir kvalifikuoti mokytojai. Kita vertus, autoservisai yra skirtingų pakraipų, dirba vienoje siauroje specializacijoje, todėl mokykla negali paruošti konkrečiam darbui idealiai tinkančio specialisto. Tik pradėjęs dirbti absolventas įgyja žinių, reikalingų konkrečiam darbui – o tam reikia ilgos praktikos.
Jauną specialistą, kuris turi praktikos, darbdaviai labiau vertina, jo vertė yra gerokai didesnė.
„Būtų labai gerai, kad jaunas žmogus žinotų, kokiu specialistu nori tapti, kokį darbą atlikti. O tai sužinoti galima tik vienu būdu – betarpiškai susipažinti su savo darbo vieta, atlikti praktiką. Mokinys gali atlikti praktiką viename servise ir jeigu jam nepatinka, kitą pameistrystės etapą pasirinkti kitoje vietoje. Pasirinkus pagrindinę kryptį lengviau bus susirasti darbą ateityje. Atėjęs naujas darbuotojas dar negali dirbti visu pajėgumu, jam reikia pusmetį ar ilgiau gilintis į darbo specifiką. Jauną specialistą, kuris turi praktikos, darbdaviai labiau vertina, jo vertė yra gerokai didesnė“, – tvirtina R. Vaštakas.
Direktorius mano, kad moksleivis turėtų pradėti dirbti ką tik įstojęs į pirmą kursą ir pajustų, kokia yra darbo aplinka ir prie jos priprastų. Kiek laiko trunka praktika, priklauso nuo individualaus susitarimo. Dažniausiai pameistrystės etapai suskirstomi po dvi savaites praktikos įmonėje ir mokymosi. „Tikimės, kad rengiamoje pameistrystės įgyvendinimo tvarkoje bus nustatyta aiški tvarka ir nustatytas praktikos laikas.“, – teigia direktorius.
Tam, kad pameistrystės programa tinkamai veiktų mokykloje ir įmonėje, būtinas trijų šalių sutarimas: pameistrio, mokytojo ir darbdavio. „Jeigu bus tarpusavio supratimas ne tik formalus, pavyks pasiekti gerų rezultatų“, – pabrėžia R. Vaštakas.
Darbą derina su mokslais ir planuoja karjerą
Švenčionių rajone gyvenantis Gediminas jau antrus metus mokosi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre pagal pameistrystės automatinių sistemų eksploatavimo ir mechatronikos programą. Į Visaginą jis važiuoja tik du ar tris kartus per mėnesį, tiesa, papildomai užduotis atlieka ir teorijų žinių įgyja nuotoliniu būdu internetu.
„80 proc. žinių gaunu savo darbo vietoje bendrovėje „Intersurgical“ Pabradėje. Dirbu kas antrą dieninę pamainą, derinu įmonės įrangą, atlieku praktinius darbus susijusius su šaltkalvyste, elektrotechnika, mechaninėmis technologijomis. Kartu ir dirbu, ir mokausi. Įmonės meistrai perteikia reikiamas teorines žinias. Už pameistrį atsakingas įmonės meistras derina mokymo programą su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, kad būtų nuolat gaunamos naujos žinios ir suteikta kvalifikacija. Man darbo vieta jau paruošta. Baigęs pameistrystės programą dirbsiu šioje gamykloje įrangos operatoriumi“, – pasakoja pameistrys.
Šiuo metu Gediminas gauna pameistrio atlyginimą „Intersurgical“ ir stipendiją iš Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro. Į paskaitas važiuoja autobusu, transporto išlaidas padengia įmonė.
Gediminas mano, kad įsidarbinti įmonėje „Intersurgical“ yra didelis karjeros žingsnis. Įgijęs mechatronikos, mechanikos, elektronikos žinių jis planuoja toliau mokytis Vilniaus technikos ir dizaino kolegijoje ir įgyti mechaninių technologijų inžinerijos specialybę. „Manau, kad baigęs pameistrystės programą Visagine lengviau įstosiu į kolegiją, o ir mokytis bus lengviau, nes turiu didelį žinių bagažą. Studijos kolegijoje padės siekti karjeros aukštumų įmonėje, kur yra didelės galimybės“, – sako Gediminas.
Mokymo įstaiga, įmonė ir pameistrys turi sutelkti jėgas
„Manau, kad įmonės turėtų būti aktyvesnės dėl bendradarbiavimo su profesinio mokymo įstaigomis. Sektoriniai praktinio mokymo centrai turi gerą įrangą, jai įsigyti skirtos didelės investicijos. Dalyvavau projekte „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir profesijos meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (TTT4WBL), vedžiau mokymus įmonių meistrams ir profesijos mokytojams, todėl teko daug važinėti po Lietuvą ir galiu pasakyti, kad neišvengiamai reikia pokyčių, būtina įvertinti mokymo įstaigų vadovų kompetencijas, jų mokėjimą ir norą bendradarbiauti su įmonėmis. Tik glaudus įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas gali įveiklinti pameistrystę“, – griežtą poziciją išsako Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovas Gintautas Dervinis.
Prisidėti turi visi – arba perkvalifikuoti jau dirbantį žmogų arba priimti dar besimokantį mokinį ir suteikti jam papildomos motyvacijos, paskatinti siekti profesinio meistriškumo.
Lietuvoje yra gerų mokymo centrų, įmonių ir pameistrystės pavyzdžių. Profesinio mokymo įstaigos turi parodyti savo kompetenciją ir įrodyti, kad gali prisidėti prie šalies ekonomikos vystymo. „Ne visi nori dirbti – mokyklos purtosi, kad jiems užkraus papildomo darbo, įmonės išsisukinėja, nori gauti iš karto paruoštus profesionalus. O prisidėti turi visi – arba perkvalifikuoti jau dirbantį žmogų arba priimti dar besimokantį mokinį ir suteikti jam papildomos motyvacijos, paskatinti siekti profesinio meistriškumo. Turime parengti darbuotojus visi kartu bendromis jėgomis“, – teigia G. Dervinis.
Pameistryste turi būti suinteresuoti ir būsimieji specialistai, nes nuo jų pasirengimo darbo rinkai priklauso ir įsidarbinimo galimybės ir darbo užmokesčio dydis. Pasak G. Dervinio, dabar profesinis mokymas suteikia labai neblogas karjeros galimybes. Profesinę mokyklą baigęs ir gerą specialybę pasirinkęs absolventas gali drąsiai konkuruoti su universitetinį išsilavinimą turinčiu inžinieriumi. „Jau nėra gėda apsivilkti darbo kombinezoną ir tapti geru santechniku ar elektriku. Vokietijoje tokia specialybė gerbiama ir vertinama, pas mus požiūris dar kitoks, visi nori būti vadybininkais ir dirbti „švarų“ darbą“, – teigia G. Dervinis.
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre yra besimokančiųjų, kurie turi ir aukštąjį išsilavinimą ir užima vadovaujančius postus, bet jie mato perspektyvą įgyti naują specialybę inžinerinės pramonės, mechatronikos srityse.
„Mokytojai turi būti pasiruošę suteikti naujas kompetencijas mokiniams. Reikia suprasti vieną paprastą taisyklę – išmokyti gali tik to, ką moki pats ir šiek tiek daugiau. Esu optimistas, tikiu, kad viskas keičiasi, bet reikia atlikti elementarius veiksmus, reikia ir politinės valios. Jei mokytojas ar direktorius nenori nieko keisti, dirba senais metodais, kiek dėl jo prarandame jaunimą, jie neateina mokytis, iš regiono išvyksta jaunos šeimos“, – apgailestauja G. Dervinis.
Sektinas pavyzdys yra medicinos reikmenų gamykla „Intersurgical“ Pabradėje, kuri atgaivino regioną. Įmonė stato dar vieną filialą Visagine – viena iš priežasčių, kodėl pasirinko šį miestą yra bendradarbiavimas su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru. Moksleiviai įgiję mechatroniko ir šaltkalvio specialybę įsidarbina gamykloje.
