Prie raktų – nuo pat mažens
Dirbtuvės, kuriose susitikome su P.Paškevičiumi, dar naujos. Į jas jis persikėlė prieš kelias savaites. Iki tol darbas virė šalia esančiose tėvo Alfonso dirbtuvėse.
„Su tėčiu kartu dirbome iki Naujųjų metų. Anksčiau aš visada būdavau dešinioji jo ranka, o pastaruoju metu jis buvo manoji. Bet tėvo sveikata sušlubavo, tai dabar dirbu vienas. Tada ir išsikėliau į naujas patalpas. Norėjau į jas persikelti ir anksčiau, nes tėvo dirbtuvės mažos, tikriausiai 4 kv. metrų dydžio, bet jis nesutiko. Jis ten 30 metų dirbo, savo vinukus sukalęs, paveiksliukus pasikabinęs, ten jam – šventa vieta, todėl ir nepersikeldavome.
Bet čia erdviau, geriau. Aišku, dabar kai persikėliau, tėvui truputį liūdna, jis vis sako: mano dirbtuvės, mano dirbtuvės...“ – įžengus į jo valdas pradėjo pasakoti P.Paškevičius.
Tėvas Alfonsas šį darbą dirbo apie 30 metų ir neretai visur kartu pasiimdavo sūnų, tad prisiliesti prie raktų gamybos Pauliui teko dar labai jaunam.
„Man tėvas duodavo 1 litą už padarytą vieną paprastą raktą. Tai buvo pusė kainos, įsivaizduojate? Ir mes kartu visur važiuodavome, žiūrėdavau, kaip jis rakina duris. Aš visur dalyvaudavau“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Taigi Paulius šio amato po truputį išmoko iš tėvo ir jau maždaug 13 metų tuo užsiima. Dabar jis gamina paprastus ir automobilių raktus, juos ir spynas taiso, vyksta ir į kitus miestus, kai gauna avarinį iškvietimą – reikia greitai atrakinti namų ar automobilių duris.
Avariniai iškvietimai retai būna linksmi
Per tiek metų darbo teko išgyventi ne vieną nuotykį. Tačiau, kaip pašnekovas pripažino, retai jie būna linksmi, mat kartais žmonės tiesiog pameta raktus ir tuomet reikia atrakinti namų ar automobilio duris, bet būna ir liūdnesnių atvejų – žmonės guli nualpę namuose arba „būna sau galą pasidarę“.
„Labiausiai įsiminęs yra vienas įvykis, nes jis susijęs su kūdikiu. Pamenu, prieš trejus ar ketverius metus važiavau iš Anykščių, nes ten atrakinėjau duris, ir buvo likę apie 20 km iki Molėtų, kai gavau skambutį. Man sakė, kad reikia kuo skubiau atrakinti mašiną Molėtuose, bet aš taip greitai negalėjau, nes dar buvau toli.
Paklausiau, kas nutiko, tai papasakojo, kad žmonės išlipo iš mašinos, apėjo aplink, kad iš galo pasiimtų 2 mėnesių kūdikį, bet visos durelės užsirakino, o mašinos raktai viduje. Tada buvo vasara, savaitgalis, 30 laipsnių karščio, tai mašinoje išvis kaip karšta. Įsivaizduokite, kiek saulė prikaitina juodą automobilį.
