Vokietijos įmonių grupė pareiškė, kad į sąrašus buvo įtraukti politikai, žurnalistai ir kiti asmenys iš septynių Europos šalių ir Briuselio.
„Bayer“ prisipažinimas dar labiau pagilino bendrovės bėdas, kurios ėmė kauptis 2018 metais už 63 mlrd. JAV dolerių įsigijus „Monsanto“ – tai buvo vienas didžiausių įsigijimų Vokietijos verslo istorijoje, – kuri kartu atsinešė ir gausybės ieškinių dėl žalos sveikatai naštą.
Leverkuzene įsikūrusi įmonių grupė antradienį pareiškė, kad „Monsanto“ viešųjų ryšių agentūra „FleishmanHillard“ „sudarė stebimų asmenų sąrašus Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat su ES institucijomis susijusių stebimų asmenų sąrašus“.
Kiek anksčiau šį mėnesį „Bayer“ pažadėjo užtikrinti skaidrumą paviešinant informaciją apie sąrašus, kai vienas Prancūzijos televizijos kanalas paskelbė pranešimą apie Prancūzijoje egzistuojančias laikmenas, kuriose surašyti žinomi pesticidų ir genetiškai modifikuotų kultūrų rėmėjai ir priešininkai.
„Į sąrašus visų pirma yra įtraukti žurnalistai, politikai ir kitos suinteresuotos grupės“, – pareiškė bendrovė.
Paviešinta informacija sukėlė didelį sąrašuose atsidūrusių pareigūnų ir žiniasklaidos atstovų Prancūzijoje ir už jos ribų pasipiktinimą, todėl „Bayer“ buvo priversta atsiprašyti.
Naujienų agentūra AFP pateikė skundą Prancūzijos reguliavimo institucijai – Nacionalinei informacinių sistemų ir laisvių komisijai (Commission Nationale Informatique et Libertes), nes į sąrašus buvo įtraukta ir jos žurnalistų.
Antradienį „Bayer“ pareiškė, kad bendrovė pasamdė teisininkų bendrovę „Sidley Austin“, kad ištirtų sąrašus ir nustatytų, ar jie susiję ir su kitomis šalimis.
Taip pat „Bayer“ pažymėjo, kad ne vėliau nei nuo gegužės 31 dienos advokatai susisieks su sąrašuose atsidūrusiais asmenimis, kad informuotų, kokius duomenis „FleishmanHillard“ surinko apie juos.
Tuo tarpu viešųjų ryšių veikla bendrovės atžvilgiu bus sustabdyta, o „Bayer“ pareiškė „tirianti sutarties galimybes kaip galima greičiau ją nutraukti“ kitose srityse, nors rinkodaros projektai bus toliau vykdomi.
Akcininkų pyktis
Stebimųjų sąrašai – tai tik viena sritis, kurioje „Bayer“ vadovybė stengiasi užgesinti įvairius teisinius ir viešųjų ryšių gaisrus, atitraukiančius dėmesį nuo pastangų paversti bendrą farmacijos ir agrochemijos grupę „Bayer-Monsanto“ pasaulinio lygio žaidėja.
Kartu su „Monsanto“ genetiškai modifikuotų kultūrų arsenalu, Vokietijos bendrovė įsigijo ir jos padalinį, gaminantį produktus su glifosatu.
Daugelis modifikuotų kultūrų yra išvestos taip, kad būtų atsparios herbicidams, todėl užtikrina didelį kovos su piktžolėmis priemonių pardavimo potencialą.
Visgi nepaisant intensyvių mokslinių tyrimų ir reguliavimo institucijų patvirtinimo visame pasaulyje, visuomenė abejoja dėl glifosato saugumo žmonėms ir tokiems augalų apdulkinimui svarbiems vabzdžiams kaip bitės.
Šiuo metu „Bayer“ yra pareikšta maždaug 13,4 tūkst. ieškinių iš ieškovų, teigiančių, kad ligas, kuriomis jie susirgo, įskaitant daugelį vėžio atvejų, sukėlė „Monsanto“ pagaminti herbicidai su glifosatu, pavyzdžiui, populiariausas produktas „Roundup“.
Iki šiol „Monsanto“ atžvilgiu buvo priimti trys nuosprendžiai, numatantys kompensacijų išmokėjimą, įskaitant vėliausią teismo nurodymą sumokėti 2 mlrd. JAV dolerių kompensaciją vienai porai iš Kalifornijos.
„Bayer“ skundžia teismų sprendimus ir laikosi pozicijos, kad „reguliavimo institucijos visame pasaulyje mano, jog glifosato pagrindu pagaminti herbicidai yra saugūs, kai jie naudojami kaip nurodyta“.
Visgi praėjusį mėnesį įvykęs akcininkų balsavimas visuotiniame metiniame susirinkime parodė, kad jie nepasitiki vadovybės strategija, o 55,5 proc. akcininkų balsavo prieš valdybą.
