Paklausa didžiulė, bet specialistų trūksta
Mechatronikos specialistų paklausa darbo rinkoje kaip niekad didelė, nes šios plačios profesijos darbuotojai prižiūri, valdo ir montuoja automatizuotus gamybos įrengimus, sudėtingas sistemas, kuriomis yra valdomi įvairūs technologiniai procesai.
„Ši profesija reikalauja investicijų į savo žinių kaupimą – pagrindinės kompetencijos turi būti įgytos dar bendrajame ugdyme. Ypač svarbu geros fizikos, matematikos žinios ir polinkis į informacines technologijas, nes ši profesija susijusi su elektrotechnikos, elektronikos išmanymu, įrenginių programavimu, valdikliais, jutikliais ar hidraulinėmis sistemomis. Ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimas, atvirumas, kruopštumas, atsakingumas, kūrybiškas požiūris į atsiradusias problemas, gebėjimas priimti sprendimus bei sugebėjimas dirbti komandoje“, – sako Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas.
Anot dr. V. Petkūno, mokymosi centre mechatronikos specialybė – pati populiariausia, turinti didžiausią skaičių besimokančiųjų. Geografinė aprėptis plati – potencialūs specialistai atvyksta mokytis ne tik iš regiono, bet ir iš didžiųjų šalies miestų.
Šios profesijos paklausa yra labai didelė – įmonės neranda pakankamo skaičiaus šios srities specialistų.
„Šios profesijos paklausa yra labai didelė – įmonės neranda pakankamo skaičiaus šios srities specialistų, o mokymosi įstaigos kol kas negali maksimaliai patenkinti viso poreikio. Šiandien manufaktūros elementų yra išlikę nedaug, visa gamyba iš esmės yra automatizuota, nesvarbu, ką gamintume: baldus, elektronikos prietaisus, maisto produktus ar gėrimus. Dabar visos gamybos linijos yra sparčiai skaitmenizuojamos ir robotizuojamos. O būtent tai ir yra vienos iš mechatronikos specialistų sprendimų taikymo sričių“, – komentuoja dr. V. Petkūnas.
Didžiausio šalies aludario – bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vystymo specialistas Paulius Sapiega priduria, kad regione įsikūrę verslai labiausiai kenčia nuo kvalifikuotų specialistų trūkumo.
„Pramonės darbuotojų srityje vyksta savotiška kartų kaita, kuomet ilgamečius, patyrusius darbuotojus keičia jauni specialistai. Vis dėlto, jaunoji karta dažnai yra linkusi ieškoti galimybių didžiuosiuose pramonės centruose, didžiuosiuose miestuose ar užsienyje. Dėl šių priežasčių ir vis dar nepakankamo naujai išugdytų pramonės specialistų skaičiaus, mūsų darykla susiduria su kvalifikuotų darbuotojų poreikiu Utenoje“, – sako P. Sapiega.
Atrasti trys bendradarbiavimo būdai
Pasak „Švyturys-Utenos alus“ atstovo P. Sapiegos, mokyklų ir verslo bendradarbiavimas yra ypač svarbus aspektas, naudingas visoms pusėms. Pasidalijimas patirtimi, naujovėmis, atsirandančiomis karjeros ar praktinių žinių įgavimo galimybėmis – yra tai, kas kuria darnią ir tvarią talentų ugdymo bei darbo rinkos aplinką. Gėrimų pramonės lyderį ieškoti bendradarbiavimo galimybių su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru paskatino Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) projektas „Profesijos, pritaikytos verslui“.
„Ketiname suburti grupę mūsų darbuotojų iš automatikos ir mechanikos skyrių bei išsiųsti juos į mokymo centrą pasisemti naujų žinių ir įgūdžių.
Artimiausiuose planuose siekiame įsijungti ir į pameistrystės programą.
Taip pat artimiausiuose planuose siekiame įsijungti ir į pameistrystės programą, kurios dėka pasikviestume į daryklą vieną ar kelis iš šios mokyklos mechatronikos programos mokinius. Vizito metu įsitikinome mokyklos inovatyvumu, motyvuotais ir įsitraukusiais mokytojais bei mokiniais. Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu ruošti ne tik kvalifikuotus specialistus, bet ir savo sritimi bei naujovėmis besidominčius žmones, kurie nesustos pusiaukelėje, toliau augs ir tobulės, padėdami tiek sau, tiek verslui“, – teigia P. Sapiega.
Dr. V. Petkūnas papildo, kad pagrindinė bendradarbiavimo nauda – pačiam besimokančiam asmeniui, kuris nori turėti ne tik darbą, bet ir paklausią profesiją. Partnerystės su verslu atveria galimybes gauti tinkamą kvalifikaciją ir leidžia įgyti teorines bei praktines žinias.
Partnerystės su verslu atveria galimybes gauti tinkamą kvalifikaciją ir leidžia įgyti teorines bei praktines žinias.
„Ko gero, kokybiškiausias ir sparčiausiai žmogų į darbą įtraukiantis būdas – pameistrystės mokymas, kuris suartina verslą su mokykla ir kelia mokymąsi į aukštesnį lygį. Tik yra tam tikrų apribojimų, nes reikia suspėti į priėmimo terminus. Antra galimybė – neformalūs mokymai. Mes esame pasirengę priimti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojus kompetencijų tobulinimo kursams. Šiuo metu apsitarėme kaštus, deriname mokymosi trukmę ir turinį. O trečias variantas – mokinių nukreipimas baigiamajai praktikai. Ne visi besimokantieji yra pameistriai, ne visi turi darbo vietą, o tai yra būtina, norint tapti pameistriu. Žinoma, kiekvienas projektuoja savo gyvenimo karjerą, bet mes norime suteikti baigiamųjų kursų mokiniams tokią praktikos galimybę“, – sako dr. V. Petkūnas.
Interneto platformą „Profesijos, pritaikytos verslui“ rasite ČIA.
„Profesijos, pritaikytos verslui“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimas. Kampanijos metu sukurta į verslą orientuota elektroninė platforma – profesinių mokyklų kontaktų žemėlapis, taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijomis kasmet modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje.
