Muitinės departamento generalinis direktorius D.Žvironas antradienį žiniasklaidai teigė, kad susiduriama su beprecedentėmis sankcijomis.
„Per metus turėjome tikrai daug darbo, kas dieną matome vis kitus sankcijų apėjimo mechanizmus. Per šiuos metus yra 27 tūkst. atvejų, kai neįleistos ar neišleistos prekės į Lietuvą arba iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją“, – kalbėjo jis.
Paklaustas dėl šią savaitę aprašyto atvejo, kai vilkikais ir traukiniais buvo vežamos baltarusiškos trąšos iš Grodno „Azot“ gamyklos, D.Žvironas sakė, kad kai sankcijos taikomos verslo subjektui, o ne produktui, atrinkti sankcionuojamas prekes yra sunkiau nei tuo atveju, kai sankcijos taikomos konkrečiam produktui.
Jis teigė, kad tokiais atvejais ūkio subjektai naudojasi tarpininkais, dėl ko susekti sankcionuojamų prekių judėjimą yra sunku.
„Tai yra ir tam tikras sezoniškumas – įsigaliojus vienoms ar kitoms sankcijoms bandoma apeiti su vienomis prekėmis, po to pereinama į kitą prekių grupę. Rudens sezonu mes matėme bandymus įvežti granules <...>, su tuo buvo susitvarkyta. Dabar, artėjant pavasario sezonui, akivaizdu, kad trąšos yra tas taikinys, kurį apsimoka vežti ir bandoma tai vežti“, – kalbėjo Muitinės vadovas.
D.Žvironas teigė, kad trąšų krovinys, gabentas traukiniu, buvo sulaukytas vasario pradžioje. „Yra paimti trąšų pavyzdžiai ir šiuo metu vykdomos muitinės kontrolės procedūros. Tai ką paskelbė žiniasklaida yra mums žinoma ir mes su tuo dirbame jau pora savaičių“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kodėl vilkikus su sankcionuotomis trąšomis baltarusių aktyvistai stabdė gerokai vėliau, vasario 13-14 d. naktį, D.Žvironas teigė, kad „prekių kategorijų yra tikrai daug“.
„Pasakyti su kiekviena kategorija, kad mes uždraudžiame jų įvežimą mes, Lietuvos Respublika, negalime. Lietuvos Respublika savo nacionalinių sankcijų įgyvendinti negali, o karbamido trąšų įvežimas į Lietuvos respubliką nėra uždraustas“, – sakė D.Žvironas.
Jis negalėjo įvardinti, kiek iš viso sankcionuotų baltarusiškų trąšų įvežta į Lietuvą.
Vis dėlto, Muitinės vadovas teigė, kad nuo šiol tokiu būdu vežamos karbamido trąšos į Lietuvą nebus įleistos. „Šituo konkrečiu atveju šitas modus operandi pas verslininkus nesuveiks. Bet, žinokite, gyvenimas juda į priekį“, – sakė jis, pridurdamas, kad nuo šiol muitininkai prašys dokumentų, įrodančių, kad karbamido trąšos nėra įsigytos iš sankcionuoto Grodno „Azot“.
Iki šiol to būdavo prašoma tik tam tikrais atvejais, kai Muitinė identifikuodavo vienas ar kitas rizikas. Kokiais kriterijais būdavo nustatomos minėtos rizikos, D.Žvironas neatskleidė, tačiau teigė, kad tikrinti kiekvieną krovinį per ilgai užtruktų, be to, daugiausia žmogiškųjų išteklių skiriama dvejopo panaudojimo prekių eksportui iš Lietuvos.
