Plintanti koronaviruso delta atmaina ekonomikos atsigavimo nepristabdė − „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais. Lietuvos augimo prognozę ekonomistai padidino iki 4,2 procento, o kitų metų – sumažino iki 3,5 procento.
Panašus ekonomikos augimas prognozuojamas ir tolimesnėje ateityje – tam turės įtakos ir rekordinė ES parama, ir spartaus atlyginimų augimo skatinamas gyventojų vartojimas.
„Šiemet Lietuvos ekonomika spurtavo greičiau, nei buvo tikėtasi – prie to prisidėjo itin didelė lietuviškų prekių paklausa eksporto rinkose, entuziastingas gyventojų vartojimas ir, panašu, atsigaunančios investicijos“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, vis tik nepaisant artėjančio didelio ES lėšų antplūdžio, kitais metais augimas turėtų sulėtėti – iki pusės procentinio punkto augimo „suvalgys“ transporto paslaugų eksporto į Baltarusiją kritimas bei mažėsiantis eksportas į Kiniją.
„Vis tik šie du veiksniai turės neigiamų pasekmių tik mažai daliai įmonių ir bus išvengta didesnių iššūkių visai ekonomikai, užimtumui ir valstybės finansams“, − dėsto jis.
Ekonomikos perkaitimo nemato
Viena aktualesnių problemų verslui – darbuotojų trūkumas.
„Laisvų darbo vietų skaičius pakilo į rekordines aukštumas, ir netolimoje ateityje ši problema įmonėms taps dar opesnė“, – prognozavo N.Mačiulis.
Jis taip pat minėjo, kad darbuotojų trūkumas didina jų derybinę galią, dėl to yra matomas vienas iš sparčiausių atlyginimų augimų visame regione.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu, o artimiausius dvejus metus augimas sulėtės tik nežymiai.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, ženkliai koreguojama kainų augimo prognozė – vidutinė metinė infliacija ir šiemet, ir kitais metais turėtų siekti 3,7 procento. Tačiau, ekonomisto vertinimu, ši didesnė infliacija dar nereiškia, kad Lietuvos ekonomika perkaista – trys ketvirtadaliai dabartinės infliacijos yra susiję su brangesnių žaliavų importu ir padidėjusiomis elektros bei dujų kainomis.
„Tačiau visi kiti veiksniai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas išlieka tvarus – užsienio prekybos perteklius tebėra didelis, skolų ir pajamų santykis yra stabilus, būsto įperkamumas nesumažėjęs. Perkaitimo rizika išlieka, bet jos galima išvengti“, – apibendrino ekonomistas.
Tikisi, kad griežtų karantinų pavyks išvengti
Ekonomikos apžvalgą trečiadienį pristatydamas N.Mačiulis taip pat prognozuoja, kad daugelyje Vakarų valstybių, kuriose didelė gyventojų dalis jau pasiskiepijo, bus išvengta iki šiol taikytų ekonominės, socialinės ir edukacinės veiklos suvaržymų.
„Išlieka rizikos, susijusios su pavojingesnių viruso atmainų plitimu, tačiau labiausiai tikėtina, kad bus išvengta griežtų karantinų ir užteks švelnių socialinių apribojimų. Daugelis valstybių pripažins, kad, pavyzdžiui, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymasis ne tik galimai padeda stabdyti viruso plitimą, bet ir turėjo neigiamų ilgalaikių pasekmių“, – dėstė ekonomistas.
Pasak jo, šios pasekmės susiję su moksleivių gebėjimais, socialiniais įgūdžiais ir psichologine sveikata.
Ekonomistas pastebėjo, kad nepaisant besitęsiančios pandemijos, daugelyje Vakarų valstybių gyventojai ir verslai prisitaikė prie naujos realybės, todėl vartojimas ir ekonominis aktyvumas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.
„Labai suklestėjo vidinis turizmas“, – dėstė ekonomistas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie skiepijimosi tempus Lietuvoje, N.Mačiulis pastebėjo, kad mūsų šalis panašenės į Šiaurės šalis, kur žmonės skiepijasi aktyviau.
„Lietuvoje nepasiskiepijusių skaičius nėra toks didelis palyginus su Latvija. Lietuva yra panašesnė į Šiaurės šalis“, – dėstė ekonomistas.
Palūkanų normų didinimo dar nelaukiama
Pasak N.Mačiulio, JAV ir euro zonoje skiriami milžiniški finansiniai ištekliai žalios ir skaitmeninės infrastruktūros vystymui ne tik paskatins šių šalių ekonomikos augimą artimiausiais metais, bet ir sukurs didesnį augimo potencialą ateityje.
„Prie investicijų ir vartojimo augimo prisidės ir centriniai bankai, kurie kol kas vengia užsiminti apie galimą palūkanų normų kilimą. Tikėtina, kad JAV federalinių rezervų sistema palūkanų normos kitais metais dar nedidins. Kadangi per didelės infliacijos rizika euro zonoje dar ilgai išliks maža, prognozuojame, kad ECB bazines palūkanas pirmą kartą pakels tik 2024 metų antroje pusėje. Deja, itin žemos palūkanos ne tik skatina įmonių investicijas, bet ir pakelia kai kurių finansinių aktyvų kainas į netvarias aukštumas“, − sako N.Mačiulis.
