„Pritrauktų investicijų santykis pastaruoju metu beveik nekinta – kitaip nei daugelyje kitų regionų, kur matomas augimas. Ši vyriausybė situacijos nepablogino, tačiau ir nepagerino“, – LRT.lt sako ekonomistas.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra mažiausios regione ir, kitaip nei kaimyninėse šalyse, per dešimtmetį beveik visai neišaugo. Galima įvardinti bent dešimt to priežasčių – kai kurios yra natūralios ir nieko bloga nereiškia, kitos yra šalintinos, savo „Facebook“ paskyroje rašo „Swedbank“ ekonomistas.
Tarp natūralių priežasčių N.Mačiulis vardija mažą rinką, kai kuriuose sektoriuose esančią didelę konkurenciją ir pakankamą vietinio kapitalo kiekį. Taip pat, pasak ekonomisto, įtakos turi tai, kad nemažai užsienio investicijų Lietuvoje buvo nukreiptos į paslaugų sektorius, o ne pramonę.
Šalintinomis priežastimis N.Mačiulis įvardija mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių, nepalankią mokestinę aplinką. „Estijoje pelnas neapmokestinamas tol, kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms“, – pažymi ekonomistas.
Įtakos tiesioginių užsienio investicijų stygiui šalyje taip pat turi sudėtingas darbo santykių reguliavimas, didelė biurokratinė našta. Tarptautinių įmonių Lietuvoje trūksta ir dėl savivaldybių pasyvumo ieškant ir viliojant investuotojus, teigia N.Mačiulis.
Neigiamą įtaką daro vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą bei implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas, pažymi ekonomistas.
Vyriausybė nepakenkė, bet ir nepadėjo
„Iniciatyvų tiek reformuoti mokesčių sistemą, tiek darbo santykių reguliavimą buvo, bet kol kas nė viena iniciatyva finišo tiesiosios nepasiekė. Nežinia, kuo tai baigsis.
Tačiau, kalbant apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, labai svarbus yra savivaldybių vaidmuo. Neretai įmonės, norėdamos investuoti, ypač į pramonės sektorių, susitinka su vietine valdžia. Joms aktualu tai, kaip sudėtinga yra gauti statybų leidimus, keisti žemės paskirtį, atlikti kitus formalumus“, – LRT.lt kalba ekonomistas.
Situacija, pasak N.Mačiulio, pastaruoju metu yra i stabili, o ši vyriausybė nei iš esmės ją pagerino, nei pablogino.
„Pritrauktų investicijų santykis pastaruoju metu beveik nekinta – kitaip nei daugelyje kitų regionų, kur matomas augimas. Lietuva kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų atsilieka. Investicijų labai trūksta pramonės srityje bei regionuose. Tai yra ir didžiausia netektis, ir didžiausias potencialas. Labai svarbu, kad vyriausybės ekonominė politika negąsdintų investuotojų, tačiau savivaldybės čia turėtų pasitempti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Naujasis socialinis modelis ir darbo kodekso pataisos, pasak N.Mačiulio, didelių pokyčių neįneštų, nes tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl trūksta investicijų.
„Nors apsispręsti padėtų, jei darbo santykiai taptų paprasčiau reglamentuojami. Tai būtų ženklas, kad modernėjame, prisitaikome prie XXI a. poreikių. Tačiau yra kitų sričių, kur biurokratinė našta tikrai per didelė ir užkerta kelią investuotojams. Įvardijau 10 pagrindinių priežasčių, tačiau sąrašas veiksnių, lemiančių investuotojo apsisprendimą, yra kur kas ilgesnis“, – teigia pašnekovas.
