„Pagrindinė žinia, kurią norime pranešti, kad iš projekto traukiasi „BaltCap“ fondas ir į jo vietą ateina gerai žinoma bendrovė „Hanner“. Turime principinį sutarimą tarp „Hanner“ ir „BaltCap“ dėl akcijų perleidimo. Artimiausiame tarybos posėdyje vasarį bus pateiktas projektas dėl sutarties keitimo ir indeksavimo“, – penktadienį pranešė V.Benkunskas.
Jis taip pat pridūrė, kad bus keičiamas projektas – prie dabar planuojamų 15 000 stadiono vietų bus pridėtos dar 3000. Taip Vilniaus stadionas taptų didžiausiu Baltijos šalyse.
Visus pokyčius dar turės patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Tarybai vasario mėnesio antroje pusėje bus pristatyti trys esminiai pakeitimai: sutartyje numatytų objektų statybos kainos indeksavimas, papildomų darbų įsigijimas ir mokėjimų grafiko sutrumpinimas.
Koncesijos sutarties šalys skelbia, kad šiuo metu tikslina finansinės veiklos modelį, tačiau jau dabar dalinamasi esmine informacija apie statybos kainų indeksavimą.
Faktinis statybos darbų (be finansavimo ir operavimo kaštų) kainos padidėjimas nuo 2020 m., kai buvo pateiktas koncesijos pasiūlymas ir 2022 m., kai įsigaliojo koncesijos sutartis, siekė 40 proc.
11 proc. dydžio statybos kaštų augimą nuo pradinio susitarimo padengti planuoja pats koncesininkas – šios lėšos į bendrą projekto kainą nebus įskaičiuotos. Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja indeksuoti statybos kainą 29 proc.
„Nėra taip, kad visą kainos pabrangimą, prašoma padengti tik savivaldybės ir ministerijos. Šita našta yra pasidalinama tokiomis proporcijomis“, – sakė V.Benkunskas.
Pagal ligšiolinį projektą, viso komplekso statybos kaina turėjo siekti 160 mln. eurų. Vilniaus miesto meras neatskleidė kiek tiksliai padidės stadiono kaina, kadangi ji dar skaičiuojama. Vis dėlto, jis neigė, kad kainos didėjimas sieks 40 proc., t.y. iki maždaug 224 mln. eurų.
„Kai bus galutiniai skaičiai, mes juos tikrai pateiksime“, – nurodė V.Benkunskas.
Numatomo indeksavimo poveikis bus sumažintas sutrumpinus mokėjimų finansuotojui grafiką „maksimaliai" ir taip sumažinus skolinimosi palūkanas, nurodė meras. Vis dėlto, kol jis negalėjo įvardinti, kokiam laikotarpiui šis terminas galėtų būti sutrumpintas.
V.Benkunskas teigė, kad šiuo metu negali atskleisti tikslios naujos komplekso statybų kainos po indeksavimo. Vis dėlto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje šis klausimas jau yra aptartas ir ji balsuos už pokyčius.
Tarybos posėdis bus rengiamas vasario 28 d.
Be stadiono vietų padidinimo, planuojama ir kita konversija – vietoje šešių projekte šiuo metu numatytų sporto centro aikštelių liks dvi. Atlaisvintoje teritorijoje bus statoma arena sporto ir kultūros renginiams.
Projekto bendrovę UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ šiuo metu valdo ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Venetus Capital“ (98 proc. akcijų), AB „Axis Industries“ (1 proc.), UAB „Kauno Arena“ (1 proc.).
Planuojama, kad UAB „Hanner“ galėtų perimti UAB „Venetus Capital“ akcijas.
„2026 metais jau žaisime futbolą“
„Manau, kad turime pakankamai patirties, finansinių resursų. Manau, kad mes padarysime stadioną ir 2026 m. žaisime [jame] futbolą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo projektą perėmęs A.Avulis, pridūręs, kad jo kompanija atsiliepė į „BaltCap“ prašymą perimti projektą.
Jis teigia apie tokią galimybę pirmą kartą išgirdęs „prieš savaitę“. Numatomą finansavimą statyboms – apie 100 mln. eurų – bendrovė gautų iš kol kas neįvardinto banko.
Jei indeksavimo nebus, tai manęs čia nebus.
„Hanner“ valdybos pirmininkas teigė, kad statybų kainos labai išaugusios ir jeigu Vilniaus miesto savivaldybėje nebus patvirtintas projekto kainos indeksavimas, jo kompanija šio projekto nesiims.
„Jei indeksavimo nebus, tai manęs čia nebus“, – pabrėžė A.Avulis, pridūręs, kad norėtų pamatyti žmogų, kuris sutiktų dirbti prie šio projekto be kainų indeksavimo.
Paklaustas, ar „Hanner“ bus atsakingi už statybas ar ir už stadiono valdymą, jis atsakė, kad klausimas yra „per daug ankstyvas“. O žurnalistams pasiteiravus, kokią mato šio projekto riziką, A.Avulis pripažino, kad „rizikos yra daug“.
„Šį projektą daro ne pirmus metus ir, jei neklystu, ne pirmą dešimtmetį, bet kadangi toleruoju riziką ir noriu prisidėti, kad mieste būtų stadionas, tai tikiuosi, kad man pavyks ją suvaldyti“, – sakė verslininkas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad iki šiol valstybė nėra sumokėjusi nė vieno euro, o mokėjimus pradės, kai stadionas bus užbaigtas ir atidarytas.
„Esame preliminariai įvertinę tiek indeksavimo galimybes ir pasidalinimą tarp valstybės ir savivaldybės, tiek principinį [susitarimą] dėl patobulinimo. Dar nėra įvertinta, kiek kainuos patobulinimai, galutinio sprendimo lauksime iš Finansų ministerijos. Galime pasidžiaugti, kad projektas tęsis ir, tikėtina, kad artimiausioje ateityje turėsime nacionalinį stadioną“, – sakė ministras.
Tuo tarpu „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis dėkojo „Hanner“ valdybos pirmininkui už įsitraukimą.
„Matome, kad projektas patikimose rankose ir labai džiaugiamės, kad šitame etape jis sutiko į jį žengti. Mes savo ruožtu suprantame, kad dėl reputacinių priežasčių negalime tęsti šio projekto ir džiaugiamės, kad pavyko surasti būdą jam įvykti“, – sakė S.Gustainis.
Opozicijos politikas A.Zuokas: viskas labai priklausys nuo derybų dėl indeksavimo sąlygų
Po konferencijos su žiniasklaida kalbėjęs Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs miesto meras Artūras Zuokas teigė, kad A.Avulio įsitraukimas į projektą yra „labai svarbus“.
Tačiau politikui kyla klausimų dėl indeksavimo specifikos. „Indeksavimo dydį sudarys dvi dalys – ta dalis, kurią norima indeksuoti dėl pasikeitusių statybos kainų, antroji dalis – dėl paties keičiamo projekto“, – nurodė A.Zuokas.
A.Zuokas teigė, kad derybos dėl indeksavimo gali būti sudėtingos ir daug kas priklausys, ar su savivaldybe derėsis „BaltCap“, ar patys „Hanner“ tiesiogiai. „Daug detalių, neabejoju, kad ponas Avulis yra stiprus ir kietas derybininkas. Svarbiausia, kad šiuo atveju laimėtų miestas ir jo interesas“, – nurodė politikas.
Jis teigė palaikantis stadiono vietų didinimą, tačiau abejojantis dėl naujos arenos statybų.
A.Zuokas skaičiuoja, kad po indeksavimo suma, be papildomų objektų atsiradimo kainos, galėtų būti apie 30 mln. eurų. Ta kaina gali didėti, nurodė politikas.
Stadiono vietų padidinimas 20 proc. galėtų lemti ir papildomas išlaidas, koreguojant su Daugiafunkcinio komplekso projektu nesijusią aplinkinę infrastruktūrą.
„Projektas didėja iki 18 tūkst. vietų kalbant apie sėdimas vietas pačiame stadione, o koncertų metu skaičius galėtų būti, pagal projektą, kokie 22-25 tūkst. <...> Infrastruktūros dalis, už kurią atsako tik miestas <...> , be abejonės, tai bus įvertinta. Varžybų metu – plius 3 tūkst., koncertų metu – plius 7 tūkstančiai. Be abejonės, eismo srautams tai darys įtaką. Bet tai yra irgi išsprendžiama“, – nurodė A.Zuokas.
„BaltCap“ į stadiono projektą yra investavusi virš 8 mln. eurų
Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesininkė, investicijų bendrovė „BaltCap“ jau anksčiau patvirtino projektui ieškanti investuotojo.
„BaltCap“ yra Nacionalinio stadiono koncesininkas, o į šį projektą 8 mln. eurų jau yra investavęs jų valdomas fondas „BaltCap Infrastructure Fund“. Šio fondo finansiniu partneriu iki 2023 m. kovo buvo Šarūnas Stepukonis.
Vyras yra įtariamas internetiniame kazino pralošęs bent 16,6 mln. eurų, nors ši suma gali būti didesnė ir viršyti net 30 mln. eurų – tai penktadienio interviu naujienų agentūrai BNS patvirtino „BaltCap“ Lietuvoje vadovas S.Gustainis.
Nacionalinio stadiono statybos jau kuris laikas yra įšaldytos, tačiau „BaltCap“ jau kelis kartus teigė, kad tai nėra susiję su Š.Stepukonio dingimu bei galimu lėšų iššvaistymu. Bendrovė aiškina, kad su savivaldybe deramasi dėl kainos indeksavimo, kadangi pradiniai projekto kaštai ženkliai išaugo.
Pagal pirminį planą, daugiafunkcinio komplekso, kurio kertine dalimi turėtų tapti Nacionalinis stadionas, statybos turėtų kainuoti 160 mln. eurų. Dar apie 120 mln. eurų pajamų per 22 metus koncesininkė turėtų gauti už suteiktas paslaugas. Koncesijos sutarties – trukmė yra 25 metai.
Praėjusių metų vasarą stadiono teritorijoje pradėti darbai sustabdyti nuo 2023 m. lapkričio.
