Pasak leidinio, investuotojai paprastai mano, kad energetikos įmonių akcijos turi augimo potencialą, ir yra įpratę visų pirma vertinti šių įmonių perspektyvas, o ne pelningumą. Be to, išžvalgytos atsargos naudojamas kaip įkaitas gaunant paskolas.
Nuo to, ar bus pasiekti užsibrėžti gavybos ir atsargų rodikliai, gali priklausyti iki 75 proc. didžiausių gavybos įmonių vadovų premijų sumos, rašo „The Wall Street Journal“.
Pavyzdžiui, „Hess“ vadovo Johno Hesso premija už užsibrėžtų tikslų viršijimą 2014 metais sudarė daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių, o „Anadarko Petroleum“ vadovas Albertas Walkeris už tai papildomai gavo maždaug 1,5 mln. JAV dolerių. Daugiau kaip pusė „Chesapeake“ vadovo Dougo Lawlerio premijos, kuri sudarė 2,7 mln. JAV dolerių, taip pat priklausė nuo to, kiek padidės gavyba ir išžvalgytos atsargos.
Visgi kai kurių įmonių akcininkai ragina atsisakyti tokios praktikos, nes „juodojo aukso“ pasiūlos pertekliaus ir mažų kainų sąlygomis nėra prasmės didinti gavybą.
„Juodojo aukso“ pasiūlos pertekliaus ir mažų kainų sąlygomis nėra prasmės didinti gavybą.
Investuotojai taip pat ėmė teigiamai reaguoti į žinias apie gavybos mažinimą.
Pavyzdžiui, „Continental Resources“ paskelbus apie planus 2016 metais sumažinti gavyba maždaug 10 proc., įmonės akcijų kursas pakilo 4 proc., nors anksčiau po tokio pranešimo įmonės akcijų kursas greičiausiai būtų kritęs.
Be to, atsargų vertė taip pat mažėja – 2015 metais Šiaurės Amerikos įmonių turto vertės nurašymai sudarė rekordinius maždaug 177 mlrd. JAV dolerių.