„Žvakių gamyba – ilgas procesas, dabar tuo neužsiimu, tik konsultuoju kitus smulkiuosius gamintojus, ieškau žaliavų, kvapiųjų aliejų ir tiekiu į Lietuvą“, – sako E.Salienė.
Praeitais metais per patį karantino sąstingį, sojos vaško pardavimai smarkiai išaugo – kaip juokauja Eglė, atrodė, kad visi lietuviai užsidarė namuose ir pradėjo gaminti žvakes.
Eglė ir Laurynas, įkūrę šeimos verslą, pasiskirstė darbais – Eglė tapo UAB „Balsius“ direktore, Laurynas kaip ekonomistas tvarko praktinę veiklos pusę, įdarbino šešis darbuotojus.
Ateityje E.Salienė žada plėsti ryšius su užsienio gamintojais ir pasiūlyti lietuviams daugiau naujovių – kietųjų kokosų ir rapsų vaško.
Namuose įkūrė žvakių fabrikėlį
Prieš penkerius metus viešųjų ryšių specialistei Eglei Salienei žvakių gamyba iš sojų vaško buvo tik laisvalaikio hobis: „Turėjau nuolatinį darbą viešųjų ryšių agentūroje, bet su vyru vakarais pradėjome gaminti žvakes savo poreikiams. Sojų vaškas buvo neįprastas, todėl labai sudomino.“
Ieškodama žaliavų Lietuvoje ir užsienyje, Eglė pastebėjo, kad sojų vaško Ir kitų priemonių (dagčių, aromatinių aliejų, dažų) kaina palankesnė perkant didesniais kiekiais, todėl nutarė, kad dalį žvakių gali parduoti ir pasidalinti savo patirtimi su kitais.
„Dabar žvakių gamyba sudaro tik mažą mūsų veiklos dalį“, – sako E.Salienė, atidariusi internetinę parduotuvę www.soyacandles.lt
E.Salienės įkurtos įmonės pagrindinė veikla – žaliavos tiekimas kitiems žvakių iš sojų ir kitų augalinių vaškų gamintojams.
Žaliava į Lietuvą atkeliauja iš įvairiausių šalių, bet daugiausia iš Europos Sąjungos – Italijos, Vokietijos, taip pat iš Didžiosios Britanijos.
„Neapsiribojame vienu gamintoju, ieškome įdomių kvapų, todėl sukaupėme labai įdomių aromatų kolekciją“, – sako įmonės direktorė.
Alternatyva parafinui – bičių ar sojos vaškas
Lietuviai nuo seno naudojo vaško žvakes. Ir dabar jas mėgsta tie, kurie ieško alternatyvų parafino žvakėms, nori naudoti gamtai draugiškesnius produktus iš atsinaujinančių šaltinių.
Pasak Eglės, bičių vaškas turi sodrią spalvą ir ryškų medaus kvapą, tačiau kaip medžiaga nėra universali, nes sunkiai maišosi su kitomis spalvomis, jas permuša gelsva vaško spalva, be to, reikia gerokai daugiau aromatinių medžiagų.
„Sojų vaškas yra augalinės kilmės, turi neutralią balkšvą spalvą ir šiek tiek sojų pupelių kvapo, geriau nei bičių vaškas leidžia sukurti gerą spalvą ir atskleisti aromatines natas.
Beje, sojos žvakę reikėtų pabrandinti, kad šį kvapą geriau skleistų į aplinką“, – sako E.Salienė.
Sojų vaškas pagamintas iš sojų pupelių aliejaus ir dažniausiai naudojamas žvakių gamyboje.
Hidrinimo proceso metu skystas aliejus keičia savo formą, tampa kietas kambario temperatūroje.
Sojų vaškas yra biologiškai skaidus, visiškai suyra gamtoje, jame nėra aplinkai ir žmogaus sveikatai kenksmingų priemaišų.
Žvakių sezonas – nuo rudens iki pavasario
Eglė mano, kad lietuvius galima laikyti žvakių mylėtojų tauta: „Žvakių naudojame daug, gal todėl, kad esame šiauriečiai, šaltuoju metų laiku anksti temsta, o žvakių šviesa sukuria jaukumo, bendravimo, romantikos atmosferą.
Pietinėse Europos šalyse žvakės tikrai nėra tokios populiarios. Lietuvoje žvakių sezonas prasideda nuo rugsėjo ir tęsiasi net iki vasario.“
Mes ne tik mėgstame užsidegti žvakes, bet ryškėja ir dar viena tendencija – vis daugiau žmonių nori patys jas pasigaminti, domisi, kokią žaliavą pasirinkti.
„Rankų darbo žvakių populiarumą lemia ir tai, kad jas pasigaminti nesudėtinga, ypač indelyje.
Sunkiau išlieti žvakę formoje“, – teigia E.Salienė ir didžiąją savo veiklos laiko dalį skiria nemokamoms konsultacijoms.
Verslininkė tikina, kad tokios konsultacijos užtikrina lojalesnį ryšį su klientu: „Labai svarbu papasakoti visą procesą, kaip pagamintas sojų vaškas, nes nuo žaliavos priklauso galutinis produktas.
Suprantama, jei žvakę pavyksta pasigaminti gerai, nereikia ir konsultacijos – kreipiasi tie, kuriems kyla kokių nors problemų ar nusivilia rezultatu.
Visada raginu, kad į mūsų įkurtą FB grupę žmonės įkeltų nuotraukų ir nepavykusių žvakių, juk reikia pasidalyti ir tokia patirtimi, kad kiti nekartotų klaidų.“
Žvakė skleidžia imbierinių sausainių kvapą
Eglė pasakoja, kad parduodami žvakių gamybos rinkinukus, visada prideda instrukcijas, ne tik kaip gaminti žvakes, bet ir ko nedaryti, kaip ištaisyti klaidas: „Žvakutę dažniausiai pavyksta gerai padaryti, tik gali nukentėti jos estetinis vaizdas, atsiranda nelygus paviršius ar blogai išmaišomas kvapas.
Jei dagtį įstatysite ne centre, žvakė degs netolygiai, tačiau tokias klaidas galima pataisyti.“
Lietuviai rinkdamiesi žvakes yra labai išrankūs.
Jų gamintojai nuolat ieško naujų dažų, specialių atspalvių, nišinių kvapų, tarkime, panašių į garsių firmų kvepalus arba identiškų imbierinių sausainių aromatui prieš Kalėdas.
„Apskritai, kvapas turi būti stiprus, bet kokybiškas, ne pigus sintetinis. Atrinkti kvapus sudėtinga, nes reikia siųstis kvapų mėginius, atlikti bandymus, kaip jie susijungs su augaliniu vašku“, – verslo patirtimi dalijasi įmonės direktorė.
Sojų vaško žvakės gali skleisti visą spektrą pačių įvairiausių aromatų: agarmedžio, Kalėdų, žalumos, samanų, spyglių, įvairių žolelių, desertinių vynuogių, pipirų, granatų, kavos, medaus, obuolių su cinamonu, visą puokštę citrusinių vaisių, yra net vyriškas kvapas ar dūmų.
Smulkieji verslininkai tapo profesionalesni
UAB „Balsius“ tapo „Swedbank“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės „Kiekvienas gali“ nare. Pasak direktorės, apie šią grupę sužinojo internetiniuose forumuose.
E.Salienė džiaugiasi, kad dabar per socialinius tinklus gauna daug informacijos, gali bendrauti su užsienio gamintojais: „Lietuviai daug profesionalesni nei mūsų veiklos pradžioje prieš penkerius metus.
Mes daug daugiau žinome, kokias žaliavas pasirinkti, pasimokėme iš savo klaidų.“
Lietuviai išmoko skaityti rekomendacijas, alergenų deklaracijas, perspėjimus dėl odos saugumo ir kitus dokumentus. „Būtina atkreipti dėmesį į gaminio etiketes, ženklinimą, pavojingumo klasę.
Tai ypač aktualu ir tiems, kurie gamina muilus, nes jei atsiranda sąlytis su oda, medžiagoms taikomi daug griežtesni reikalavimai“, – perspėja nuosavo verslo įkūrėja.
Karantino metu veikla nesustojo
Dėl pandemijos prasidėjęs karantinas ne tik nesustabdė UAB „Balsius“ veiklos, bet dar labiau paskatino. „Kai atsirado karantino ribojimai, mūsų pardavimai labai išaugo, ypač pernai prieš Kalėdas.
Atrodė, kad visi užsidarė namuose ir pradėjo gaminti žvakes. Veiklą vykdėme laikydamiesi visų saugumo reikalavimų.
Kadangi siuntų tarnybos buvo labai apkrautos, užsakymus buvo galima atsiimti atvykus į vietą, išnešdavome į lauką ir saugiai perduodavome atvykusiam klientui į automobilį“, – prisimena Eglė.
Verslininkė mano, kad žvakių gamybos suaktyvėjimą lėmė kelios priežastys. Vieni gamino žvakes sau, nes ieškojo laisvalaikio praleidimo būdų – tai lėtas ir malonus procesas.
„Ne kartą teko girdėti atsiliepimų, kad žmonės labai džiaugiasi atrasta nauja veikla, kuri jiems labai patinka“, – pastebi Eglė.
Kiti pradėjo gaminti žvakes, nes norėjo savo rankomis padaryti dovaną draugams ir artimiesiems. „Pastebėjome, kad žmonės pradėjo daugiau pirkti žvakių“, – tvirtina verslininkė.
Naujiena – kokosų ir rapsų vaškas
E.Salienės verslo kelias buvo labai lėtas, organiškas ir lengvas: „Proceso nespartinome, internetinio puslapio nereklamavome, žinia apie mus sklido iš lūpų į lūpas.
Žvakutes iš pradžių pardavinėdavome už mažą kainą savo draugams, kurie pasakydavo savo draugams, taip ratas ir plėtėsi. Dabar veikia internetinis puslapis ir anglų kalba, turime klientų ir iš užsienio.“
Internetinėje parduotuvėje galima įsigyti ne tik sojų vaško, bet ir kvapiųjų aliejų bei visų reikiamų priedų žvakių gamybai. Kartu siūlomos ir priemonės namų kvapų gamybai.
„Iš mūsų galima įsigyti krepšelį, kuriame yra visko, ko reikia žvakių namų kvapų gamybai“, – siūlo sojos žvakių verslo įkūrėja.
Sėkmingas verslas nestovi vietoje. E.Salienė turi planų ateičiai, nori plėstis, turėti daugiau užsienio klientų, nes Lietuvoje jau yra žinomi, galima sakyti tapo šios rinkos lyderiais: „Siekiame, kad pas mus atsirastų nauji, aktualūs produktai, pavyzdžiui, įdomesni kokosų, rapsų, alyvuogių aliejaus vaškai. Mane domina tokios naujovės.“
Pasak verslininkės, sojos vaškas labai populiarus, tačiau šis produktas nėra toks tvarus, kaip anksčiau.
Kokosų vaškas Lietuvoje nelabai populiarus, tačiau jį rinktis verta, jei žinai, iš kur atvežta žaliava.
„Kol kas ir rapsų vaškas nelabai domina lietuvius, bet jis yra tvaresnis, o sumaišius su kokosu – gaunamas labai įdomus vaškas“, – tikina Eglė Salienė.
Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu!
