Jau dabar penkios didžiausios technologijų kompanijos generuoja arti 900 milijardų dolerių pajamų – o tai prilygsta tokių šalių kaip Nyderlandai ar Saudo Arabija bendrajam vidaus produktui. Šie pokyčiai verčia atidžiau pažiūrėti į šių kompanijų sėkmės strategijas, kuriamas remiantis pažangiausiais duomenų analitikos metodais.
„Duomenų analitikos svarba vis labiau auga, ir dalis verslų tai supranta ir išnaudoja šios priemonės sukuriamas galimybes. Sakome, kad reikia įrankio, kuris padės suvaldyti duomenų chaosą ir iš jo sukurti įspūdingą skaitmeninį kraštovaizdį – duomenų Versalį. Ir toks įrankis yra duomenų analitika“, – sako „Baltic Amadeus“ pardavimų direktorius Irmantas Bankauskas.
Duomenų analitikos poreikis, ypač išryškėjęs pandemijos laikotarpiu, kai verslai įvairiuose sektoriuose turėjo persiorientuoti į skaitmeninę erdvę, tik didės, nes didėja duomenų, kuriuos reikia apdoroti, kiekis. Kompanijos EY duomenimis, visame pasaulyje 2013 metais buvo sukurta 4,4 zetabaitų (trilijonas gigabaitų), o 2020 – jau 44 zetabaitų, vadinasi duomenų kiekis, sukuriamas visame pasaulyje, padvigubėja kas dvejus metus. Naujai sukurtos sistemos atveria ne tik naujų galimybių, bet ir milžiniškus duomenų kiekius, kuriuos suvaldyti ir tinkamai naudoti tapo iššūkiu. Daugybei įmonių aktualus klausimas – kaip duomenų ekosistemoje išvengti chaoso ir sukurti verslui naudingą sprendimą.
Nuo duomenų chaoso iki modernaus duomenų sandėlio
I. Bankauskas pabrėžia, kad duomenų ekosistema gali turėti daug pavidalų – nuo padrikos, kur duomenys renkami rankiniu būdu ir saugomi skirtingose sistemose, iki struktūruotos ir centralizuotos. „Įmonės, kurdamos savo skaitmeninį kraštovaizdį, vertingą informaciją ir duomenis gali kaupti įvairiomis formomis, o konkrečiai įmonei svarbu rasti jai tinkamiausią ir perspektyviausią sprendimą. Tikslas yra natūralų duomenų srauto chaosą paversti parku – struktūruota ir naudinga sistema, veikiančia pagal suprantamas ir verslui patogias taisykles“, – teigia „Baltic Amadeus“ pardavimų vadovas.
Skaitmeninio kraštovaizdžio, padedančio suvaldyti ir panaudoti skaitmeninę ekosistemą, sprendimų yra įvairių – duomenų ežeras, duomenų debesis, duomenų sandėlis. Pastarasis duomenų saugojimo ir apdorojimo metodas šiuo metu vis dar yra dažniausiai naudojamas verslo pasaulyje, tačiau I. Bankauskas atkreipia dėmesį, kad jo taikymo galimybės labai ribotos. Tradicinis duomenų sandėlis be pažangios duomenų analitikos viso labo suteiks prieigą prie tradicinės ataskaitos, paremtos aprašančiąja analitika (žiūrinčia į praeitį) ir diagnostine analitika (padedančia suprasti praeities įvykių priežastis).
„Šiuolaikiniam verslui kiekvieną dieną tenka susidurti su konkurencija, ekonominiu neapibrėžtumu, kintančiais klientų poreikiais – tai nuolatinė verslo dinamika, todėl įmonės visada ieško inovatyvių sprendimų, kurie padidintų duomenų prasmingumą, patikimumą ir vertę. Tam yra sukurta numatančioji arba prognostinė analitika, nuspėjanti tikėtinus ateities įvykius, ir patariančioji analitika, kuri dar teikia rekomendacijas ateities veiksmams“, – pasakoja ekspertas.
Pasak jo, tai yra modernaus duomenų sandėlio funkcionalumai, kuriuos leidžia turėti proveržio technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis (MM), taikymas sprendimuose. Modernūs duomenų sandėliai pirmiausia suteikia modernius įrankius, leidžiančius prognozuoti ateities tendencijas ir sukuria realią duomenų vertę.
Duomenų kraštovaizdžio formavimas – ne tik IT skyriaus reikalas
Sėkmingiausių technologijos kompanijų praktika rodo, kad norint iš duomenų chaoso sukurti realią vertę neužtenka tik technologinio sprendimo – tam reikia keisti ir visą įmonės požiūrį. Efektyvus ir naudą kuriantis duomenų valdymas yra strateginis įmonės sprendimas, kuris peržengia įprasto technologinio sistemos atnaujinimo ribas, o jo sėkmei reikalingas duomenų integravimas į įmonėje vykstančius procesus, atskiros rolės sukūrimas ir aukščiausių vadovų dėmesys. Tokiu būdu valdomi atskiri įmonės procesai tampa vieninga sistema.
„Duomenų valdymas, duomenų analitika, duomenų ekonomika – visa tai yra ateities tendencijos. Duomenys jau dabar yra viena svarbiausių prekių, todėl nevaldydama jų įmonė tiesiog švaisto resursus. Praėjo laikai, kai skaitmeniniais klausimais galėjo rūpintis tik IT skyrius. Sėkmingiems ateitiems verslams reikia, kad bet kuri įmonėje esanti grandis suvoktų duomenų svarbą ir proaktyviai naudotųsi duomenimis kaip resursu“, – sako I. Bankauskas.
Centralizuoti ir inovatyvaus duomenų valdymo, paremto pažangos technologijomis ir duomenų analitika, rezultatai yra akivaizdūs. Įmonės jaučia galinčios kontroliuoti procesus, nes turi didesnį ir platesnį duomenų prieinamumą, duomenimis naudotis patogu, jie dera tarpusavyje, o procesas yra efektyvus. Būtent tai leidžia nukreipti žvilgsnį iš praeities ir dabarties į ateitį – pamatyti įmonės viziją ateityje.
„Siūlau į duomenų analitiką žiūrėti ne kaip į priedą, palengvinantį dabarties procesus, bet kaip į įrankį, užtikrinantį ateities procesų sėkmę. Šiuo atveju, duomenų analitika perkelia verslo fokusą iš praeities į ateitį, nes suteikia ir prognostinę informaciją, ir patariamąsias rekomendacijas“, – aiškina I. Bankauskas.
Duomenų analizė gali parodyti kitą verslo kryptį
Didžiulis duomenų apdorojimo ir panaudojimo potencialas šiandien naudojamas neefektyviai. „Harvard Business Review“ atlikto tyrimo duomenimis, 91 proc. tarptautinio verslo vadovų teigia, kad duomenys ir analitika yra esminė dedamoji jų verslo transformacijoje, tačiau 80 proc. taip pat prisipažįsta, kad sunkiai sekasi kelti duomenų ir analitikos brandą jų organizacijoje. Tai lemia kelios problemos: netikslūs ir nepakankami duomenys, pasenusios technologijos, savitarnos pagrindu veikiančios verslo analitikos įrankių trūkumas ir sprendimų priėmimas remiantis ne duomenimis, o intuicija ar ekspertine nuomone.
„Baltic Amadeus“ pardavimų vadovo teigimu, šiuolaikinės pažangos technologijos (DI, MM) suteikia galimybę patikrinti ne tik intuiciją, bet ir ekspertinę nuomonę. Labai dažnai duomenų analizė gali parodyti, kad ilgus metus neginčytos tiesos tokios nebėra, o naujos tendencijos iš principo keičia verslo kryptį. Pokyčiai „Dow Jones Industrial“ indekse ir nuolat augantys technologinių kompanijų pelnai – puikus pavyzdys, kad dešimtmečiais vyravusios tendencijos keičiasi, o sėkmė aplanko kompanijas, leidžiančias įdarbinti duomenis, kuria pateikia faktais paremtas prognozes.
„Geriausia intuicija dabar yra pripažinti, kad įvyko esminis lūžis – ekspertinę nuomonę ir autoritetus keičia faktai ir analizė, kuri leidžia įmonėms atliepti klientų poreikius ir augti“, – sako I. Bankauskas, pabrėždamas, kad bet kuri įmonė gali priimti strateginį sprendimą įdarbinti turimus duomenis ir iš esamo chaoso sukurti įspūdingą duomenų Versalį.
