Apie 2000-2005 metus picerijos buvo bene populiariausia maitinimo įstaiga Lietuvoje. Picos – vienas populiariausių patiekalų visame pasaulyje – įgijo ištikimų gerbėjų būrius, o verslininkai vienas po kito skubėjo atidarinėti naujas picerijas.
2006 metais šalyje sparčiai pradėjo daugėti kebabinių, 2009 – greitojo maisto užkandinių, o 2008-2010 metais ir papietauti, ir pavakaroti visi plūdo į vynines. Po kelių metų ir vėl kilo nauja banga – 2011-2012 metais kaip grybai po lietaus steigėsi sušių restoranai ir kepyklėlės.
Restoranų ir kavinių sektoriuje kylančias madas lemia daugybė priežasčių – tiek verslininkų bandymas suskubti įšokti į kitų verslininkų sukurtą sėkmės traukinį, tiek skirtingų kartų poreikis restoranų tipams.
Suprasti akimirksniu
- Apie 2000-2005 metus Lietuvoje labai populiarios buvo picerijos.
- 2006 metais šalyje sparčiai daugėjo kebabinių.
- 2009 metais prasidėjo greitojo maisto užkandinių bumas.
- 2008-2010 metais ir papietauti, ir pavakaroti žmonės plūdo į vynines.
- 2011-2012 metais steigėsi daug sušių restoranų ir kepyklėlių.
- 2018-2019 metais sparčiai kuriasi maisto halės ir dienos pietų restoranai verslo centruose.
„Viena iš priežasčių – Lietuva yra maža šalis, todėl vieni į kitus žiūri, ir jei vienas atidaro populiarų restoraną, tai ir kiti puola tokį kurti. Antra, dažnai iš tikrųjų tas poreikis būna. Ir trečia, tai lemia ir kartų kaitos“, – 15min sakė skirtingo tipo restoranų tinklus valdančios įmonės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.
Iš tiesų, jeigu prieš penkiolika metų lankytoją galėjai sudominti pica, nes žmonės mažiau keliavo po užsienio šalis, tai šiuo metu, norint pritraukti lankytojų, reikia sugalvoti ką nors išskirtinio.
Kas šiuo metu „ant bangos“?
Tad ką išskirtinio maitinimo sektoriaus verslininkai siūlo dabar? Pastaraisiais metais Lietuvoje išryškėjo dvi mados: maisto halės ir inovatyvūs dienos pietų restoranai moderniuose verslo centruose.
Šiuo metu Vilniuje veikia jau 8 maisto halės, dar vadinamos gastronominėmis erdvėmis – tai erdviose patalpose įsikūrę keli ar keliolika nedidelių restoranų, dažniausiai siūlančių šviežiai pagamintą maistą.
Į tokias erdves verslininkai stengiasi nekviesti tinklinių restoranų – paprastai čia įsikuria nišiniai, netradiciniai, skirtingų šalių virtuvę siūlantys restoranėliai. Tarp populiariausių maisto halių – Halės turgus, Benedikto turgus, gourmet zona „Panoramoje“, „Downtown Food Hall“ Smetonos gatvėje, „Uptown Bazaar“ Kauno gatvėje ir kitos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė 15min tvirtino, kad maisto turgaus, kur vienoje vietoje siūloma paragauti įvairių skonių, idėja atėjo iš užsienio.
Suprasti akimirksniu
- Maisto halės Vilniuje:
- „Downtown Food Hall“ Smetonos gatvėje
- „Uptown Bazaar“ Kauno gatvėje
- „Gourmet zona“ prekybos centre „Panorama“
- „Halės turgus“
- „Gedimino 9“
- „Gastronomas Food Hall“ Gedimino pr.
- Restoranų zona „Ozo“ prekybos centre
- „Benedikto turgus“
„Iš vienos pusės, tradiciniai restoranai išlaiko savo populiarumą, iš kitos – populiarėja maisto halės – kokybiško maisto vietos, kur šviežias maistas gaminamas čia pat vietoje. Tai tapo ypač populiaru ir net sostinėse prekybos centrai stengiasi pritraukti tokius maisto kvartaliukus“, – pastebi E.Ližaitytė.
Dvejus metus veikiančio gastronominis maisto turgaus „Uptown Bazaar“ direktorė Kristina Paleičikaitė-Lesevičienė 15min pasakojo, kad šią idėją jos sesuo Renata Paleičikaitė-Polujanskienė parsivežė iš Italijos. Kartu su anyta, viešėdama Bolonijoje, verslininkė užėjo į maisto turgų ir susižavėjo tokia idėja. Vilniuje šeima turėjo dideles komercines patalpas, tad ir nusprendė įkurti čia vieną pirmųjų gastronominių turgų.
„Verslas nėra lengvas, nes lietuvis yra išrankus klientas. Vis dėlto matome poreikį tokios koncepcijos restoranui, kur šeima galėtų savaitgaliais ateiti pakankamai nebrangiai pavalgyti, o vaikai turėtų kuo užsiimti“, – pasakojo K.Paleičikaitė-Lesevičienė.
Verslininkė mano, kad tokio tipo maitinimo įstaigų niša Vilniaus centre jau užpildyta, tačiau galėtų sėkmingai veikti miegamuosiuose rajonuose.
Kuriasi dar vienas maisto turgus
Maitinimo įstaigų madas pastebi ne tik lankytojai, pastebintys atsidarančius naujus restoranus, bet ir nekilnojamojo turto specialistai, sulaukiantys verslininkų prašymų surasti konkrečiam restoranų tipui tinkančių patalpų.
„Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto ekspertas Rimantas Poznanskis, kaip vieną pagrindinių tendencijų maitinimo srityje išskiriantis gastronomines erdves, 15min informavo, jog šiuo metu yra formuojama dar viena tokia erdvė Senamiestyje.
Planuojama, kad 2020 metų pavasarį Dominikonų g. 9 įsikurs nauja gastronominė erdvė, kurioje veiks 5 atskiri restoranai ir kavinės.
„Gastronomijos erdvei įkurti reikia didelių patalpų, kurių plotas viršytų 500 ha. Tai tokių plotų Senamiestyje, kurie būtų pritaikyti tokiai veiklai yra vienetai“, – sakė R.Poznanskis.
Patalpų tenka laukti pusantrų metų
Nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ tarpininkavimo departamento komercinio NT skyriaus vadovas Rokas Rudys 15min kaip naujausią maitinimo įstaigų bangą Vilniuje ir Kaune išskyrė dienos pietų restoranus verslo centruose.
Laisvų patalpų dienos pietų restoranams verslo centruose įkurti galėtume pasiūlyti tik 2020 metų pabaigoje, sakė R.Rudys
Pasak jo, dažniausiai verslininkai pageidauja patalpų būtent tokio tipo maitinimo įstaigoms: nedidelių, iki 200 kvadratinių metrų ploto patalpų pirmuose verslo centrų aukštuose, kartais ir prekybos tinkluose.
Tiesa, paklausa tokia didelė, kad šiuo metu norint išsinuomoti patalpas dienos pietų restoranui verslo centre Vilniuje reikėtų palaukti metus ar pusantrų, o Kaune – pusmetį.
„Šiuo metu turėtume ką pasiūlyti tik 2020 metų pabaigoje. Dar tik statomuose verslo centruose patalpos pirmuose aukštuose jau užimtos. Reikia stebėti, kas gauna statybos leidimus ir skubiai kreiptis į brokerį ar verslo centro valdytojus, kad rezervuotų vietą. Jei verslo centras baigiamas statyti, tai šimtas procentų, kad jis turės maitinimo vietą“, – tvirtino R.Rudys.
Paprastai šie dienos pietų restoranai grįsti savitarnos principu – lankytojai patys užsisako patiekalus savitarnos ekrane. Beje, kaip 15min jau rašė, vienas didžiausių tokio tipo dienos pietų restoranų tinklas „iLunch“ atsisakė grynųjų – atsiskaityti čia galima tik kortele.
Dienos pietų restoranų tinklą taip pat įkūrusios „Amber Food“ vadovas G.Balnis tvirtino, kad tokių maitinimo įstaigų bumas prasidėjo kartu su verslo centrų statyba.
„Seniau ofise dirbdavo 100-200 darbuotojų, dabar stato tokius, kur dirba 2-3 tūkst., todėl ten atsiranda ir savitarnos restoranai skubantiems darbuotojams“, – apibendrino G.Balnis.
