Baltarusijos įmonė „Belshina“ – viena iš kaimyninės šalies milžinų, turinti tris padangų fabrikus, siūlanti daugiau nei 400 padangų modelių ir įdarbinusi 8 tūkst. žmonių.
Dar neseniai bendrovė skelbė, kad eksportuoja prekes į 60 pasaulio šalių, tačiau netrukus ši geografija gali susiaurėti. Šiemet 9 Baltarusijos įmonėms JAV pritaikė sankcijas. Tarp jų – ir įmonei „Belshina“.
Reaguodami į tai Lietuvoje veikiantys bankai paskelbė, kad nuo birželio 3 dienos atlikti mokėjimus minėtoms 9 Baltarusijos įmonėms nebebus galima.
Vis dėlto, panašu, kad „Belshina“ gali ieškoti kelių šias sankcijas apeiti – o tam galėjo būti bandoma pasinaudoti ir priedanga Lietuvoje: naujai įsteigta ir netiesiogiai valdoma bendrove.
Įkūrusi įmonę ir Lietuvoje
Lietuva, priklausanti Europos Sąjungai, jau seniai atkreipusi Baltarusijos verslininkų dėmesį. 15min jau rašė, kad mūsų šalyje įmones įkūrę į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą patekę įtakingi Baltarusijos verslininkai, vadinami Vakarų nepripažįstamo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos piniginėmis.
Tad nenuostabu, kad Lietuvoje galimybių veikti ieškojo ir kitos Baltarusijos įmonės. Tarp jų – ir padangų gamintoja „Belshina“.
-
ES nubaustos A.Lukašenkos „piniginės“ turi įmones ir Lietuvoje: kodėl ir kas jie tokie?
-
M.Skuodis: JAV sankcijos „Belaruskalij“ paveiks krovinių srautus
-
Šveicarija įvedė naujų sankcijų Baltarusijai, taip pat finansų srityje
-
Baltarusijai taikomas sankcijas padės įgyvendinti ir fintech įmonės
-
Ekonomistai: sankcijos baltarusiškoms trąšoms turės neigiamą poveikį kainoms
Ši bendrovė 2007 metų kovo 1 dieną Lietuvoje įkūrė įmonę „Beltyre“, kuri prisistato kaip „Belshina“ eksporto kompanija. Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje „Beltyre“ nurodo, kad jos pagrindinė veikla – didmeninė prekyba sunkvežiminių ir kitų sunkiasvorių automobilių padangomis, o iš šių prekių eksporto arba tiekimų į Europos bendrijos šalis įmonė ir gauna didžiausias pajamas.
Tiesa, tos pajamos pastaraisiais metais mažėjo – 2020 metais „Beltyre“ uždirbo 4,4 mln. eurų pajamų, 2019 metais – 6,8 mln. eurų, 2018 metais – 8,9 mln. eurų.
„Registrų centre“ pateiktose ataskaitose įmonė atskleidžia dar vieną svarbų faktą – šiemet ji bus likviduota.
„Įmonės vienintelio akcininko „Belshina“ 2021 metų kovo 3 dienos ir kovo 9 laiškuose nurodyta, kad dėl atsiskaitomosios sąskaitos Lietuvos kredito įstaigoje uždarymo akcininkas planuoja per pirmą pusmetį sustabdyti „Beltyre“ veiklą ir ją likviduoti“, – teigiama ataskaitoje.
Bando apeiti sankcijas?
Tačiau ar tikrai „Belshina“ veikla Lietuvoje nutrūko, o už jos prekes klientai nebegali atsiskaityti? Nebūtinai. „Telegram“ tinkle vienas vartotojas paviešino laišką, kurį „Beltyre“ esą išsiuntė savo klientui.
Tame laiške, ant kurio matosi „Beltyre“ antspaudas ir direktoriaus Aliaksejaus Šatenkovo parašas, prašoma už prekes sumokėti pervedant pinigus kitai įmonei. Nurodyti ir kitos bendrovės rekvizitai – įmonės kodas, adresas, sąskaitos Šiaulių banke numeris.
Patikrinus šį įmonės kodą Registrų centre matyti, kad sumokėti už baltarusišką krovinį prašoma pervedant pinigus į įmonės „Valego“, įkurtos kovo 1 dieną, sąskaitą.
Bendrovės steigimo akte rašoma, kad steigimo metu bendrovei atstovauja įmonė „Contus Solutions“, įsikūrusi tuo pačiu adresu, kaip ir „Valego“.
O Registrų centro duomenimis, vienintelis „Valego“ akcininkas – Aliaksejus Šatenkovas, einantis ir įmonės „Beltyre“ direktoriaus pareigas.
Neigia siuntęs laiškas
15min praėjusios savaitės pabaigoje susisiekė su A.Šatenkovu, kuris patvirtino, kad „Beltyre“ įmonė bus likviduota.
„Šiuo metu vyksta procesas, įmonė bus likviduota šiais metais, nes nebevykdome veiklos“, – informavo vadovas.
Jis tvirtino, kad įmonė daugiau nebepardavinės baltarusiškų padangų, o paklaustas, kaip klientai galės jų įsigyti, buvo lakoniškas: „Niekaip“.
„Mes negalime dirbti be bankų, o bankai atsisakė mus aptarnauti“, – pridūrė jis.
Tačiau paklaustas, kodėl klientų prašė atsiskaityti per naujai įsteigtą įmonę „Valego“, kurios savininkas jis pats, A.Šatenkovas neigė siuntęs tokį laišką.
„Aš tokių nežinau (laiškų – aut. past.). Mes taip nedirbame ir klientų tokių dalykų neprašome“, – gynėsi vadovas.
A.Šatenkovas taip pat pridūrė, kad „Valego“ padangų nepardavinėja, o paklaustas, kuo užsiims ši naujoji įmonė, tikino, kad ir šios bendrovės dienos suskaičiuotos.
„Turbūt irgi nieko nedarys, turbūt taip pat uždarysime, nes paliekame šalį ir nebedirbsime daugiau. Nebus čia jokios veiklos“, – sakė A.Šatenkovas ir patvirtino, kad taip nusprendė dėl JAV sankcijų. Jis pridūrė, kad įmonė atleido 8 ilgamečius darbuotojus.
Teisininkė: tai gali būti bandymas apeiti sankcijas
Teisininkų nuomone, situacija, kai sankcionuotos bendrovės vadovas įsteigia naują įmonę ir esą prašo per ją atsiskaityti, gali suponuoti bandymą išvengti sankcijų.
„Neturint daugiau informacijos ir nežinant visų aplinkybių, daryti konkrečių išvadų nereikėtų, visgi tokie veiksmai, kaip naujos įmonės steigimas ir prašymas būtent per ją atlikti atsiskaitymus, galėtų indikuoti, kad yra tikslingai siekiama apeiti nustatytus tarptautinius ribojimus“, – 15min sakė teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Auksė Trapnauskaitė.
Pasak jos, nors Jungtinių Amerikos Valstijų Užsienio turto kontrolės tarnybos (OFAC) taikomos tarptautinės sankcijos nėra privalomai įgyvendinamos Lietuvoje, jų laikytis Lietuvos subjektams rekomenduoja Užsienio reikalų ministerija.
Pagrindinis skirtumas tarp ES ir JAV taikomų sankcijų yra tas, kad JAV sankcijų apimtis įprastai yra daug platesnė. Jos galioja ne tik JAV teritorijoje, bet taip pat apima draudimą JAV subjektams turėti ryšių su kitais subjektais, kurie sąveikauja su sankcionuotais asmenimis.
„Dėl to yra susiklosčiusi praktika, kai dėl įvairių reputacinių ir verslo rizikų Lietuvoje veikiančios įmonės bei bankai ir kitos finansų įstaigos dažniausiai renkasi savo veikloje savanoriškai laikytis OFAC nustatytų sankcijų ir riboti dalykinius santykius su į OFAC sąrašus įtrauktais asmenimis“, – komentavo teisininkė.
A.Trapnauskaitės teigimu, bendra taisyklė yra tokia, kad laikantis JAV ribojimų, automatiškai blokuojami ir visi subjektai, kurių 50 ar daugiau procentų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso vienam ar daugiau į OFAC sąrašą įtrauktų asmenų (nors patys subjektai gali tiesiogiai į šį sąrašą ir nebūti įtraukti).
„Tad teoriškai tokia naujai įsteigta įmonė, kurios savininkas nėra JAV sankcionuotas asmuo, į sankcionuotų subjektų ratą nebeturėtų pateikti. Visgi tokie veiksmai, kaip naujos įmonės steigimas, galėtų indikuoti, kad yra tikslingai siekiama apeiti tarptautinius ribojimus. Tačiau tokiai išvadai padaryti reikėtų dar papildomai įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, naujai įsteigtos įmonės savininko sąsajas su sankcionuota įmone, naujai įsteigtos įmonės veiklos pobūdį, verslo partnerius ir pan.“, – atkreipia dėmesį A.Trapnauskaitė.
OFAC nustatyti draudimai yra labai plataus pobūdžio (dauguma atvejų platesnio nei ES) ir iš esmės apima bet kokį lėšų, prekių ar paslaugų teikimą bet kuriam blokuotam asmeniui arba jo naudai, taip pat bet kokių lėšų, prekių ar paslaugų gavimą iš tokių asmenų.
Teisininkės nuomone, nustačius, kad subjekto klientams/verslo partneriams ar kitiems asmenims, su kuriais yra vykdoma veikla, galimai tiesiogiai ar netiesiogiai yra taikomos tarptautinės sankcijos, pirmiausia yra svarbu įvertinti, kokie veiksmai yra draudžiami konkrečia sankcija ir šiuos veiksmus nedelsiant nutraukti, jei nėra nustatyta kitaip.
„Tai galėtų būti, pavyzdžiui, klientų mokėjimų ribojimai, turto ar lėšų įšaldymas, verslo sandorių nutraukimas, naujų nebesudarymas ir kt.“, – komentavo ekspertė.
Bankų asociacija: vertinamos ir netiesioginės sąsajos
Ar įmonės, kuriai pritaikytos sankcijos, vadovo įsteigtai naujai bendrovei sankcijos irgi galiotų?
Lietuvos banko asociacija komentare 15min teigia, kad finansų ir kredito įstaigos vertina ir tiesiogines, ir netiesiogines sąsajas su sankcionuotais subjektais.
„Pavyzdžiu, jei sandoris vyksta tarp transporto įmonių, tačiau prekių gavėjas yra sankcionuotas subjektas, sandoris traktuojamas kaip turintis netiesioginių sąsajų su sankcijomis“, – pavyzdį pateikė asociacija.
LBA teigimu, fizinio arba juridinio asmens, jų grupės arba organizacijos tiesioginės ar netiesioginės sąsajos su sankcionuotu subjektu, draudžiamomis prekėmis ar paslaugomis – vienas iš požymių, kuriuos finansų ir kredito įstaigos vertina priimdamos sprendimą dėl sankcijų taikymo. Tas pats galioja ir juridiniams asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomiems ar kontroliuojamiems sankcionuotų subjektų.
