Sistema rinks įmokas už sunkiasvorių automobilių naudojimąsi Vyriausybės nustatytais mokamais keliais, taip įgyvendinant Europos Sąjungos kelių rinkliavos principą „naudotojas moka – teršėjas moka“. Naujoji sistema pakeis dabartinę e. vinječių sistemą.
Naujas mokestis priklausys ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo.
Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad nauja sistema privers vežėjus optimizuoti maršrutus.
„Kai moki už nuvažiuotą atstumą, tai įmonės turės pamąstyti, ar verta grįžti tuščiomis, ar verta dar pasiimti kokį krovinį, ir antras dalykas – numatytas diversifikavimas mokesčio pagal transporto priemonių Euro klasę - jeigu ji yra Euro 6, tai vienas mokestis, o jeigu labiau taršūs, senesni – tai kitas mokestis“, – BNS sakė Kelių direkcijos generalinis direktorius.
R.LIpkevičiaus teigimu, naujoji sistema bus sąžiningesnė nei dabar galiojanti, pažangesnė, nediskriminuojanti vežėjų.
„Nes, tarkime, jeigu keliaujama iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją, tai užsienio įmonė užsipila kuro Latvijoje, pravažiuoja per visą Lietuvą 274 kilometrus „Via Baltica“ magistrale nusipirkusi dieninę vinjetę už 11 eurų, kuro nepasipildo, keliais naudojamasi, o už juos sumokama tik 11 eurų, Tuo tarpu Vilniaus įmonė, kuri nori nuvažiuoti, tarkime, iki Vievio, ji vis tiek perka 11 eurų kainuojančią vinjetę, Tai kur ta teisybė?“ – svarstė Kelių direkcijos vadovas.
Vežėjų atstovai yra teigę, kad būtų teisinga mokėti už nuvažiuotą atstumą, tačiau problemų kiltų, jeigu padidėjus vietos vežėjų išlaidoms nebus skirta jokių papildomų lengvatų.
R.Lipkevičiaus nuomone, toks kompensavimas neatitiktų ES teisės aktų, nes pagal juos tiek užsienio, tiek Lietuvos vežėjams turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos.
Kelių direkcija, išnagrinėjusi keturias projekto alternatyvas, pasirinko pigiausią – „SmartPhone“ technologiją (38,11 mln. eurų). Pasak direkcijos, ji generuoja didžiausią ekonominę naudą: grynoji dabartinė vertė, taikant 5 proc. socialinę diskonto normą, lygi 577,9 mln. eurų, vidinė grąžos norma ‒ 80,56 proc., naudos ir sąnaudų santykis – 9,61.
Palydovinė padėties nustatymo sistema kainuotų 68,34 mln. eurų, trumpojo nuotolio mikrobangų technologija – 85,41 mln. eurų, o automatinis registracijos numerio atpažinimas– 86,21 mln. eurų.
Didžiąją dalį investicijų į „SmartPhone“ technologiją – 21,65 mln. eurų ‒ sudarys informacinės sistemos („Front-office“, „Back-office“ ir kt.) kūrimas, dar 3,506 mln. eurų – automobilių numerių atpažinimo kamerų kontrolės infrastruktūra, 9,761 mln. eurų ‒ kontrolės transporto priemonės, mokymų ir vartotojų informavimas bei konsultavimas.
Pasak R.Lipkevičiaus, tiek programinės, tiek kontrolės įrangos konkursai jau paskelbti, bet šuo metu jie įstrigę teismuose, apskundus vienam potencialių tiekėjų. Tai, anot jo, kol kas nekeičia numatomos projekto įgyvendinimo datos – 2023 metų sausio 1-oji.
Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svartyti Finansų ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
Vyriausybei teikiamuose dokumentuose rašoma, kad projektas atsipirks per dvejus metus. Pavyzdžiui, per 2023‒2035 metus rinkliavos pajamos (1,463 mlrd. eurų) išaugs daugiau nei du kartus, palyginti su pajamomis iš e. vinječių sistemos (642,2 mln. eurų). Vien 2023 metais šios pajamos sieks 112 mln. eurų, o taikant e. vinječių sistemą, jos siektų 49,4 mln. eurų.
Seime kelerius metus strigusią naują kelių rinkliavos sistemą pasiūlė buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, tačiau ilgai nebuvo aišku, iš kokių šaltinių ji būtų finansuojama. Tuomet skaičiuota, kad jos sukūrimui reikėtų apie 130 mln. eurų.
Anot R. Masiulio, kelių statybai ir remontui trūkstant lėšų, nauja rinkliava būtų geras būdas surinkti papildomų pinigų. Be to, teigta, kad ji didintų vežėjų konkurencingumą bei leistų surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
Tokia pat sistema netrukus pradės veikti Lenkijoje, ji jau veikia Slovakijoje ir kitose Europos šalyse. Ja pradeda domėtis ir Latvija, sakė R.Lipkevičius.
