Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną, ir bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.
Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m.
„Camelia“: negalėsime normaliai aptarnauti pacientų
Antradienį susisiekus su vienu iš vaistinių tinklu, jo atstovai sakė, kad sunku patikėti, jog šis ribojimas galios ir vaistinėms, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos atstovas Julijanas Gališanskis patvirtino, kad išimtis vaistinėms nebus taikoma.
SAM antradienį pranešus apie naują ribojimą dėl ploto užtikrinimo, „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė 15min aiškino, kad tinklo vaistinės, kurios yra ne prekybos centruose, t. y. turi atskirus įėjimus iš lauko ir į kurias iki šiol buvo galima įeiti be galimybių paso, dažniausiai nėra didesnės nei 25 kv. m, o kaimo vietovėse esančios vaistinės yra 10–15 kv. m ploto, tad be galimybių paso šiose vaistinėse aptarnauti klientų apskritai nebus galima.
Tiesa, ministerijai trečiadienį ryte patikslinus, kad mažesnėse nei 30 kv. metrų vaistinėse bus galima aptarnauti ne daugiau nei vieną žmogų, A.Budrikienė tvirtino, kad nutarimas vis tiek yra problematiškas.
„Pagal šį ministerijos patikslinimą, išeina taip, kad nesvarbu, ar vaistinė bus 10 kv. m, ar 59 kv. m, į tokią vaistinę vienu metu galės patekti vienas pacientas nepaisant to, kad didesnėje vaistinėje vienu metu galėtų dirbti daugiau nei vienas vaistininkas ar konsultantas ir aptarnauti pacientą“, – komentavo A.Budrikienė.
Ji pastebėjo, kad visiems asmenims, nesvarbu, ar jis turi galimybių pasą, ar ne, teks laukti lauke, formuosis eilės, strigs farmacinės paslaugos teikimas, pacientai gali pasijusti dar blogiau, o kai šiuo metu lauke toks oras, dar labiau susirgti.
Nuo rugsėjo jaučiame padidėjusį sergamumą peršalimo ligomis, srautai vaistinėse yra dideli, mes tiesiog nespėsime normaliai aptarnauti pacientų
„Manome, kad reikalavimas vienam pirkėjui paskirti 15 kv. m prekybos ploto buvo logiškas ir sukuriantis saugią aplinką. Tarkime, jei vaistinė yra 45 kv. m, vienu metu iki šiol mes galime aptarnauti net tris pacientus. Pagal naujausią nutarimą – tik vieną, tad eilės dvigubės ar net trigubės“, – sakė pašnekovė.
Anot A.Budrikienės, pastebima, kad dėl šios tvarkos labiausiai nukentės maži miesteliai, kuriuose kai kur yra vienintelė „Camelia“ vaistinė. Tokiuose miesteliuose žmonės vangiau skiepijasi, patekimas į gydymo įstaigas jiems yra apsunkintas, į vaistinę jie ateina ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų, o tai užtrunka. „Nuo rugsėjo jaučiame padidėjusį sergamumą peršalimo ligomis, srautai vaistinėse yra dideli, mes tiesiog nespėsime normaliai aptarnauti pacientų“, – pastebėjo ji.
Vaistinių asociacijos vadovė: padidės eilės pas gydytojus
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tvirtino, kad situacija kelia nerimą. Ji akcentavo, kad specialistų paskirti vaistiniai preparatai yra būtini žmonėms, jų negalima tiesiog nebevartoti ar atidėti jų vartojimą.
„Tam tikrų vaistų vartojimas yra gyvybiškai būtinas ir negalima jų vartojimo nukelti, pertraukti nei vienai dienai. Taip pat būna atvejų kai vaistiniai preparatai yra reikalingi pirmai pagalbai, skausmui sumažinti ir taip toliau“, – vardijo K.Nemaniūtė-Gagė.
Ji pastebėjo, kad dalis gyventojų jau anksčiau negalėjo patekti į didesnes vaistines be galimybių paso, o dabar dar bus ribojamas ir patekimas į mažesnes vaistines.
„Atsižvelgiant į tai, kad daugelio vaistinių plotas tikrai nėra didelis, susidarys situacija, kai vaistinėje galės būti tik vienas žmogus ir formuosis didelės eilės lauke. Nerimą kelia, kad gyventojai nuspręs nešalti lauke, nestovėti eilėje ir nutrauks medikamentinį gydymą, tokiu atveju eisime ne prie pandemijos suvaldymo, bet priešingai, dar labiau padidinsime eiles pas gydytojus, o kraštutiniu atveju gali tekti hospitalizuoti ir daugiau pacientų“, – svarstė K.Nemaniūtė-Gagė.
Tad vaistinėms, anot jos, turi būti taikomas išimtys, čia turi būti aptarnaujami visi Lietuvos gyventojai ir plotas taip pat neturi būti ribojamas. Taip pat būtina rasti sprendimą, kaip pristatyti receptinius vaistus pacientams į namus.
„Šiandien Lietuvoje dar negalima įsigyti receptinių vaistų nuotoliniu būdu, jei esi saviizoliacijoje, jei turi judėjimo negalią, sergi, o dabar, jei nebeturi galimybės patekti į vaistinę ar tiesiog nenori stovėti eilėje lauke, tai į namus užsisakyti receptinių vaistų negali“, – nurodė K.Nemaniūtė-Gagė.
Prekybos tinklai prisitaikys
Prekybininkai pokyčius vertino nuosaikiau, nors, 15min žiniomis, jie nėra patenkinti tuo, kad sprendimai priimami skubiai ir apie juos nediskutavus.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė 15min sakė, kad kaip ir iki šiol tinklas vykdys visus Vyriausybės nurodymus, skirtus pandemijai valdyti.
Pasak jos, šiuo metu parduotuvėse su galimybių pasu vienam pirkėjui tenka 16 kv. m., o kur įleidžiami visi pirkėjai – vos 7 kv. m.
„Mūsų nuomone, pandemijos metu būtent srautų reguliavimas, o ne galimybių pasas, derinamas su privalomu kaukių dėvėjimu galėtų užtikrinti tolygesnį pirkėjų srautų pasiskirstymą ir kontrolę parduotuvėse. Tokia tvarka būtų sąžiningesnė ir konkurencijos prasme“, – įsitikinusi tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat antrino, kad tinklas vykdys nurodymus ir kad pritaria Vyriausybės norui kuo greičiau numalšinti pandemiją.
„Ši naujai priimta tvarka reiškia, kad iš esmės sugrįžtame į karantino laikotarpiui būdingus reikalavimus. Kaip ir tuo metu, taip ir dabar pirkėjų srautus reguliuosime krepšeliais. Žinoma, tai pareikalaus papildomų resursų, kadangi turėsime skirti žmogų, kuris stebės mūsų pirkėjų skaičių parduotuvėje“, – nurodė V.Budrienė.
„Rimi“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė taip pat pritarė, kad pirkėjų srautų reguliavimas yra logiška priemonė, leidžianti užtikrinti plotą vienam žmogui taip, kad jis apsipirkimo metu išliktų kaip įmanoma saugesnis.
Ji tvirtino, kad rugsėjo 13 dieną nustačius pareigą didesnėse nei 1500 kv. metrų parduotuvėse tikrinti imunizacijos dokumentus pirkėjų srautas tinkle persiskirstė. 19 proc. pirkėjų pasirinko apsipirkti ne „Rimi“, o kitose prekybos vietose. Mažosiose parduotuvėse pirkėjų srautas nežymiai padidėjo, tačiau nekompensavo praradimų didžiosiose parduotuvėse.
„Persiskirsčius pirkėjų srautui tarp įvairių dydžių parduotuvių, prekybos tinklų ir kitų prekybos vietų susidarė keista situacija: ten kur vietos daugiausia – žmonių srautas mažas, ten kur ir taip nebuvo erdvu – jų lankosi daugiau“, – svarstė tinklo atstovė.
Prekybos tinklai kol kas nevertino, kaip naujas ribojimas paveiks apyvartą mažesnėse parduotuvėse. Pasak G.Šerėnienės, sunku prognozuoti, kaip elgsis pirkėjai.
O V.Budrienė svarstė, kad gali būti, jog žmonės eis į parduotuvę rečiau, bet pirks daugiau. Tokia situacija buvo ir pirmojo bei antrojo karantinų metu.
Tiek E.Dapkienė, tiek „Norfos mažmena“ atstovas Darius Ryliškis sakė, kad poveikį apyvartai bus galima įvertinti vėliau, kai sprendimas įsigalios.
