Jokios sensacijos, o Vakarų gamintojai nenorėjo nuskriausti Lietuvos vartotojų, veždami maisto produktus, kurių sudėtis skiriasi nuo tų, kurie pardavinėjami, pavyzdžiui, Vakarų šalyse. „Lietuvos Respublikos vartotojai nebuvo diskriminuojami“, – skelbiama komisijos išvadose. Tačiau naujovių parduotuvėse greičiausiai bus.
Kokius produktus užsakydavome, tokius ir gaudavome, – sakė K.Starkevičius.
Piktų kėslų nenustatė
Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė, kad kai kurių importinių maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kurie parduodami, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kai kurių sudėtinių dalių Lietuvoje buvo mažiau arba jie buvo pakeisti pigesniais analogais. Tyrimo ėmėsi Seimo laikinoji komisija, kuri trečiadienį baigė darbą.
„Kokius produktus užsakydavome, tokius ir gaudavome, nebuvo tų kompanijų, kurios įveža maisto produktus, piktybinių kėslų. Ką užsakome, tą ir gauname“, – konstatavo laikinosios komisijos narys Kazimieras Starkevičius. Tačiau jis pastebėjo, kad tyrimas turės atkreipti verslininkų dėmesį – maisto produktus importuojančios bendrovės turės apsispręsti, ar verta vežti produktus, kurių sudėtis yra kitokia nei Vakarų šalyse.
Todėl komisija kreipsis į Vyriausybę su siūlymu, kad tokie maisto produktai būtų ženklinami papildomai, pavyzdžiui, atskirais lipdukais. Taigi sausainiai, šokoladas ir kiti produktai gali būti išskirti papildomai.
Pasak komisijos pirmininkės Guodos Burokienės, kai kuriose kitose ES šalyse toks ženklinimas yra – tai paaiškėjo tyrimo metu. „Kad atkreiptų dėmesį, kad yra kitokios sudėties tas pats produktas. Pavyzdžiui, „Dr. Oetker“ prekės yra taip ženklinamos, yra trys ženklai“, – sakė ji.
Pasak komisijos pirmininkės, ant maisto produktų užklijuojamu papildomu lipduku Lietuvoje galėtų būti nurodoma, kad sudėtis ar kokybė skiriasi nuo kitoje valstybėje parduodamų tokių pačių maisto produktų.
„Laisvas prekių judėjimas užtikrina teisę pirkti ir parduoti ką nori, jei tik tai atitinka šalies įstatymus. Problema ta, kad ES teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta kokybės sąvoka, o Maisto įstatyme ši sąvoka apibrėžiama labai bendrai, todėl teisiniu aspektu sudėtinga vertinti produkto kokybinį reikalavimą“, – sakė ji.
Parlamentarai teigė, kad dėl to maisto produktų kainos neturėtų keistis.
Sujudino tyrimai Europoje
Kodėl skiriasi į Vakarų Europą ir Lietuvą vežamų produktų sudėtis? Komisija sako, kad yra neapibrėžtumų ir kokybės sąvokoje. Todėl siūloma iš biudžeto numatyti lėšų maisto produktams tirti. Taip pat siekiama ištirti ir buitinės chemijos prekes, ir jų sudėtį.
Pasak G.Burokienės, konkretų prekių, kurios būtų tiriamos, sąrašą sudarytų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Būtų atsižvelgta į gyventojų pastabas. „Manau, kad ir gyventojai kreipsis ir rašys“, – sakė komisijos vadovė.
Seimas taip pat aiškinosi, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik praėjusiais metais susizgribo tirti į Lietuvą įvežamus maisto produktus. Paaiškėjo, kad kol nebuvo tai sprendžiama ES lygiu, kol nepaaiškėjo faktų, kad maisto produktų savybės skiriasi ir kitose šalyse, tol institucijos Lietuvoje nedarė tyrimų. Seimo laikinoji komisija siūlo Vyriausybei sugriežtinti atsakomybę už maisto produktų ženklinimo pažeidimus.
Tiesa, pastebėta, kad Čekija ir Slovakija tyrimus dėl skirtingų maisto produktų sudėčių tyrimus pradėjo visuomeninės organizacijos, o ne institucijos.
Patys iniciatyvos neparodė
Be to, Žemės ūkio, Teisingumo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – neparodė iniciatyvos spręsti šią problemą, nors kai kurios ES valstybės jau tuomet aiškinosi, kodėl jose parduodamų tų pačių ženklų prekės skiriasi nuo esančių kitose šalyse.
Pasak komisijos, už tai, kad minėtos 4 tarnybos tinkamai neatliko savo funkcijų, atsakingi vadovai, dirbę 2011–2017 metais. Buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė komisijai nurodė, kad jai vadovaujant ministerijai, manyta, kad skirtingos kokybės produktų problemą reikia spręsti Europos Sąjungos lygiu, o ne kiekvienai valstybei atskirai.
Pirmą apžvalginį tyrimą Maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 2017 metų gegužės–birželio mėnesiais, dar vieną – rugpjūčio 4–ąją.
Tyrimo metu nenustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka jų saugos reikalavimų, tokios informacijos negauta ir iš kitų ES valstybių, kurios atliko panašius tyrimus. Jis parodė, kad to paties ženklo produktų sudėtis skiriasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, pavyzdžiui, Belgijos ir Vokietijos rinkose.
Pasak komisijos, Lietuvos prekybininkai nelemia maisto produktų sudėties ir receptūrų. Lietuva nėra didelė, parduodamų produktų kiekiai yra santykinai maži, todėl gamintojams nenaudinga gaminti skirtingos sudėties prekes tik Lietuvos rinkai ar konkrečiam prekybininkui.