Verslininkai sutinka, kad vartotojai turi teisę žinoti, ar patiekale nėra jiems pavojingų produktų. Tačiau, jų nuomone, visą šią informaciją klientams galima suteikti žodžiu.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, įsigaliojęs 2014 metų gruodžio 13 dieną, numato, kad nuo šiol ant maisto produktų parduotuvėse ir valgiaraščiuose turi būti užrašytas ne tik pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, bet ir visos alergiją ar organizmo netoleravimą sukeliančios medžiagos, naudojamos gaminant ar ruošiant maisto produktą (patiekalą) ir išliekančios galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu.
Į valgiaraštį turėtų būti įtrauktas ir produkto kiekis, tinkamumo vartoti terminas, visos specialios laikymo sąlygos ir vartojimo sąlygos, vartojimo instrukcija (jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą), maistingumo vertė, informacija apie genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių kiekį bei informacija apie maisto gamintoją.
Visa tai rekomenduojama pateikti valgiaraščiuose arba kitoje kavinės ar restorano lankytojui matomoje vietoje.
TV3 žinioms Lietuvos vartotojų teisių instituto prezidentė Zita Čeponytė teigė, jog vartotojams tokia informacija būtina.
„Ją reikėtų užrašyti arba bent jau apmokyti darbuotojus, kad galėtų teikti (informaciją, – red. past.) žodžiu“, – sakė Lietuvos vartotojų teisių instituto prezidentė. Ji nemano, jog reikalavimai per griežti.
Klientai pasiklys valgiaraščiuose?
Tuo metu verslininkai tvirtina, jog įtraukę visą rekomenduojamą informaciją į valgiaraščius, sukels vartotojui sunkumų – per gausybę aprašymų jie neberas esminės informacijos.
„Kiekviena „Čili“ picerija turi pilnus patiekalų aprašymus su detalia alergenų informacija, o valgiaraštyje yra pateiktos nuorodos, kad, turint bet kokių su patiekalais, jų sudėtimi susijusių klausimų, galima kreiptis į aptarnaujantį personalą.
Kiekviena „Čili“ picerija turi pilnus patiekalų aprašymus su detalia alergenų informacija, o valgiaraštyje yra pateiktos nuorodos, kad, turint bet kokių su patiekalais, jų sudėtimi susijusių klausimų, galima kreiptis į aptarnaujantį personalą.
Tačiau kontroliuojančių valstybinių institucijų noras detalius alergenų aprašymus sudėti į valgiaraščius, paverstų juos enciklopedijomis.
Atkreipiame dėmesį, kad dauguma patiekalų turi alergenų apibrėžimą atitinkančių sudedamųjų dalių, kurios yra daugelyje kasdienių maisto produktų.
Tai – miltiniuose gaminiuose esantis kviečių glitimas, pieno produktų laktozė, kiaušinio baltymai, žuvis, riešutai ir pan.“, – sakė „Čili picos“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė.
Valgiaraščiuose reikalaujama žymėti ir šaldytus produktus.
Anot picerijų tinklo vadovės, daugeliu atveju šaldymo procesas leidžia išvengti konservantų ir užtikrina maisto kokybę. Todėl pats šaldymo procesas neturėtų būti vertinamas tik iš neigiamos pusės.
Be to, kai kuriais atvejais nėra kitų būdų rinkoje gauti ir viešajame maitinime saugiai naudoti tokių produktų kaip krevetės, kitos jūrų gėrybės.
„Nereikėtų vartotojų apsunkinti detalėmis, kai tai nėra būtina“, – pažymėjo G.Kvedaravičienė.
Visai Europai tinka, Lietuvai – ne?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė 15min.lt sakė, jog lengva prigalvoti taisyklių, nesuvokiant, jog kažkam jų reikės laikytis.
„Aš neįsivaizduoju, kaip tai realiai įgyvendinti. Dienos patiekalai dažnai keičiasi, taip pat ir produktų tiekėjai – šią informaciją kažkas turės nuolat atnaujinti valgiaraščiuose. Absurdas“, – įsitikinusi E.Šiškauskienė.
Pašnekovės teigimu, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija yra išsiuntusi Sveikatos apsaugos ministerijai savo pasiūlymus. Jų esmė – tai, ką galima pasakyti žodžiu, nebūtina rašyti.
„Mes siūlome ant valgiaraščio pirmojo lapo keliomis kalbomis užrašyti pastabą: „Jei esate alergiškas, praneškite padavėjui“.
Kam reikia nacionaliniu lygmeniu prikurti naujų reikalavimų, jei Europoje tai jau išbandyta ir pasiteisino? Gyvas žodis yra svarbesnis už parašytą, – įsitikinusi E.Šiškauskienė.
Tuomet jis nueis į virtuvę, kurioje turės būti aiškiai matomoje vietoje iškabintas Europos Sąjungoje patvirtintas 14 alergenų grupių sąrašas.
Paklaustas dėl konkretaus patiekalo, virėjas padavėjui turės pasakyti, ar jame nėra kažko, kam galėtų sukelti alergiją maistą užsisakiusiam klientui“, – situaciją pavaizdavo E.Šiškauskienė.
Valgiaraščio pabaigoje taip pat galima pateikti visą alergenų sąrašą.
„Mūsų tikslas priminti žmogui, kad jis klaustų“, – sakė pašnekovė. Anot jos, tokios praktikos laikosi dauguma Europos Sąjungos valstybių, kuriose galioja reikalavimas vartotojui suteikti visą informaciją apie maistą ir sudedamąsias dalis.
