Geležinkeliai šią savaitę pakeitė 6-ių antrinių bendrovių valdybas – iš jų atšaukti ir tik prieš pusmetį darbą pradėję nepriklausomi nariai, turėję užtikrinti įmonių skaidrumą. Visi į valdybas paskirti nauji žmonės yra „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai. Visoms valdyboms vadovauja „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas.
Jo teigimu, naujos valdybos paskirtos, siekiant suvaldyti situaciją įmonėse, o ateityje bendrovė numato į jas pritraukti nepriklausomų narių pagal geriausią valdysenos praktiką.
G.Bakanas: naujos valdybos paskirtos, siekiant suvaldyti padėtį
G.Bakanas BNS teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių veikla kėlė abejonių, kai kurios jų neteikė informacijos. Todėl siekiant priimti greitus sprendimus ir suvaldyti situaciją, buvo nutarta pakeisti jų valdybas.
„Iš tikro taip pasielgėme todėl, kad norėjome daryti labai greitus ir konkrečius sprendimus, nes per trumpą laiką, kurį čia esame, spėjome šiek tiek pasičiupinėti situacijas tose įmonėse. Pasičiupinėję ir pradėję uždavinėti klausimus, pamatėme, kad atsakymai lėtoki ir labai nekonkretūs (...) Čia natūralu. Čia tiesiog tam, kad suvaldytume situaciją“, – BNS teigė jis.
Be to, pasak G.Bakano, kilo abejonių, ar iki šiol valdybose dirbę nepriklausomi nariai nebuvo tik „statistai“.
„Dėl pačių valdybų, nors yra nepriklausomų narių, įvertinus rezultatus tų įmonių, arba tokius minimalius rezultatus, tai kilo šiek tiek abejonių, ar tie nepriklausomi valdybų nariai nebuvo tik statistai. Kitas dalykas, mes jokiu būdu neatmetame galimybės pritraukti nepriklausomus valdybos narius pagal geriausią valdysenos praktiką – vienareikšmiškai bus pagal geriausias valdysenos praktikas padaryta“, – BNS sakė G.Bakanas.
Jis tikino, kad į naujas valdybas paskirtais „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojais pasitikima.
D.Misiūnas: reikia išlaikyti vienodus principus
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“, kurio antrinių įmonių valdybose dirba nepriklausomi nariai, vadovas Dalius Misiūnas teigia, kad svarbiausia išlaikyti tuos pačius valdybų formavimo principus ir jų nekeisti. D.Misiūnas sakė negalintis išsamiai komentuoti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimo, nes neturi pakankamai informacijos.
„Man sunku pasakyti kažką konkretaus, kadangi nežinau tos situacijos detaliai, iš viešos komunikacijos irgi sunku suprasti situaciją. Vieną prielaidą galiu padaryti, kad galbūt tai yra laikinas sprendimas, bet tai tik spėjimas. Manau, kad būtų racionalu daryti atrankas ir skirti nepriklausomus narius, bet čia tik mano nuomonė“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad panaši situacija yra buvusi Vilniaus šilumos tinkluose, kur nepriklausoma valdyba buvo atleista ir sudaryta laikina.
„Panaši praktika buvo įvykusi Vilniaus šilumos tinkluose, kur demonstratyviai buvo paskirta nepriklausoma valdyba, bet ji dirbo vos keletą mėnesių. Dabar paskirta laikina valdyba, kuri dirba jau daugiau negu metai, tai neformuoja gerosios praktikos ir skaidrumui nepadeda. Mano patirtis tokia, kad turi būti labai aiški sistema ir jos turi būti laikomasi, nes jeigu kiekvienu konkrečiu atveju darom, kaip mums atrodo, sugriauname sistemą ir pamirštame, kaip, ką ir kodėl darėme ir grįžtame prie senųjų įpročių“, – teigė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Pasak jo, rasti nepriklausomų valdybos narių, turinčių pakankamos patirties, yra sunku. Anot jo, „Lietuvos energijoje“ į antrinių įmonių valdybas siekiama pritraukti konkrečios srities specialistų.
D.Nedzinskas: Valdymo depolitizavimas užtikrintų sėkmingą įmonės veiklą
Nepriklausomas „Vilniaus vandenų“ valdybos narys ir jos pirmininkas Darius Nedzinskas teigia, kad siekiant efektyvios įmonės veiklos, nepriklausomų narių valdyboje turėti būtina. Jis sakė negalintis svarstyti, kodėl „Lietuvos geležinkelių“ antrinėse įmonėse atsisakyta nepriklausomų valdybos narių ir palikti tik geležinkelių darbuotojai, tačiau tokią praktiką laiko bloga.
„Aš nežinau tų detalių, kodėl ten taip įvyko, bet pats principas, kad įmonės valdyboje būtų tik įmonės darbuotojai ar ministerijos darbuotojai, manau, tai yra blogas sprendimas, nes tada ta įmonė praranda galimybę plačiau žvelgti, priimti neįprastus sprendimus“, – BNS sakė D.Nedzinskas.
Anot jo, tiek valstybės, tiek savivaldybių įmonių valdymą reikia depolitizuoti, į valdybas priimant politikams nepavaldžius žmones.
„Jeigu valstybė nori tą daryti efektyviai, yra logiška valdybas depolitizuoti, atskirti jas nuo politikų, kad būtų užtikrintas bendrovėse tęstinumas, pereinamumas procesų, kad keičiantis valdžiai ar politinei krypčiai bendrovėse nesikeistų viskas iš eilės. Tie nepriklausomi valdybos nariai ir yra tam tikras saugiklis, kuris užkerta politikų kišimuisi kelią tam tikrą, plius atneša patirtį iš privačios rinkos“, – teigė D.Nedzinskas.
„Tokiu būdu valdybose susiformuoja ta nuomonė, kuri naudinga bendrovei. Ir ji yra ilgalaikė“, – pridūrė jis.
Anot D.Nedzinsko, kai bendrovės kryptis keičiasi po kiekvienų rinkimų, negalima tikėtis, kad įmonė veiks sėkmingai, nes tokiu atveju ji neturi ilgalaikės krypties.
„Pas mus kaip vyksta. Pasibaigia rinkimai, pasikeičia kryptis, vėl rinkimai – dar į kitą pusę. Ar gali veikti normaliai įmonė, kai nėra aiškios krypties. Įmonė turi turėti ilgalaikę perspektyvą, viziją 10-20 metų ir nesvarbu, kokia politinė valdžia“, – tikino „Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininkas.
A.Variakojis stebisi sprendimu atleisti nepriklausomus narius
Buvęs nepriklausomas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Algimantas Variakojis, dirbęs ir Geležinkelių tiesimo centro bei „Geležinkelių projektavimo“ valdybose, teigia palaikantis „evoliuciją, ne revoliuciją“.
„Aš, pavyzdžiui, esu už evoliuciją, ne revoliuciją, kad būtų tam tikras ir perdavimas, galų gale, susipažinimas, kas darosi. Galvas kapoti galima greitai, tik ką tu į tą vietą pastatysi“, – BNS sakė Verslo angelų fondo partneris, finansų konsultantas A.Variakojis, kuris 2015 metais į bendrovės valdybą buvo paskirtas ne konkurso būdu, o pasiūlius tuometiniam susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.
Anot A.Variakojo, keistai atrodo, kad įmonės skaidrumas prasideda nuo nepriklausomų valdybų narių atleidimo.
„Aš tai aš, bet mes pritraukėme tų nepriklausomų valdybos narių, o dabar išeina, kad jie įsijungė į darbus ir po pusės metų turi trauktis. Ir gaunasi, kad kaip ir skaidrumas prasideda nuo to, kad juos reikia paleisti“, – BNS teigė A.Variakojis.
Kita vertus, anot jo, galbūt siekiama suformuoti naujas valdybas, o nepriklausomų narių į jas pritraukti greitai nepavyktų.
„Jeigu valdybas reikėjo pakeisti, tai man gal ir suprantamas tas veiksmas, nes mes žmones atrinkinėjome du mėnesius. Tu turi su žmonėmis susitikti, perkalbėti, koks jų matymas, vizija, supažindinti su bendrove“, – kalbėjo A.Variakojis.
Jis ir kiti buvę „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nepriklausomi nariai ketvirtadienį ketina susitikti su naujuoju įmonės vadovu Mantu Baruška – bus kalbama, „ką mes darėme, ką jie galėtų daryti“.
A.Variakojis, be kita ko, neslepia savo ryšių su koncerno „MG Baltic“ vadovais – koncerno valdoma „Mitnija“ kartu su „Kauno tiltais“ pastaraisiais metais yra laimėjusi didelių „Lietuvos geležinkelių“ užsakymų.
R.Masiulis: sprendimas dėl naujų valdybų galėjo būti nepakankamai paaiškintas
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikina, kad antrinių įmonių valdybos, kuriose dirba tik „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai, yra laikinos ir ateityje, vadovaujantis geriausiomis vadybos praktikomis, bus renkami nepriklausomi jų nariai.
„Be abejo, bus renkami nepriklausomi nariai. Šios valdybos yra laikinos, kad pereinamajame laikotarpyje būtų valdymo organai. Reikia suprasti, kad įmonėje vyksta didžiuliai pasikeitimai“, – BNS sakė R.Masiulis.
Tačiau ministras pripažino, kad sprendimai visuomenei galėjo būti nepakankamai paaiškinti: „Čia komunikacijos klausimai“.
Ministras tikino, kad nepriklausomi valdybos nariai buvo atleisti ne dėl nepasitikėjimo jais, o dėl to, kad priimtas sprendimas keisti visą valdybų sudėtį.
„Turėčiau pasakyti, kad nepriklausomiems nariams esame dėkingi, jie gerai dirbo, galbūt bus išrinkti vėl į valdybas. Nepriklausomiems nariams nebuvo nepasitikėjimo, didžiąja dalimi problemos buvo pačių įmonių viduje, reikėjo griežtesnės priežiūros iš ministerijos ir tikimės, kad ateityje nebebus tokių situacijų“, – aiškino R.Masiulis.
Naujos 6 įmonių valdybos
Geležinkelių valdyba antradienį pritarė 6 antrinių įmonių – „Gelsaugos“, „Geležinkelių projektavimo“, Geležinkelių tiesimo centro, Geležinkelių aplinkosaugos centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir „Rail Baltica statybos“ – valdybų narių kandidatūroms.
M.Bartuškai pasirašius įsakymą, valdybos pradės veikti, visoms joms vadovaus G. Bakanas. Jose taip pat dirbs įmonės Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas, jo pavaduotojas Sigitas Kubilius, Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus viršininkė Giedrė Maksimovienė, vyriausiasis finansininkas Alenas Gumuliauskas.
„Rail Baltica statybos“ valdyboje, be G.Bakano, dar dirba „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Andrius Montrimas ir Teisės skyriaus Komercinės teisės sektoriaus vyriausioji teisininkė Jolita Azikejevienė.
Ankstesnėje „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dirbo du nepriklausomi nariai – A.Variakojis ir „Resolution Holdings“ direktorius Ričardas Čepas. A.Variakojis, be to, dirbo Geležinkelių tiesimo centro bei „Geležinkelių projektavimo“, R.Čepas – Vilniaus lokomotyvų remonto depo valdybose.
„Gelsaugos“ valdyboje nepriklausomas narys buvo elektronikos prekių prekybos tinklą valdančios „TC prekybos“ generalinis direktorius Remigijus Štaras, „Geležinkelių projektavimo“ valdyboje – buvęs Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse prezidentas, dabartinis susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, o Vilniaus lokomotyvų remonto depo – bendrovės „Leksinova“ direktorius Arūnas Tamulis.
Gruodžio viduryje į naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą paskirti M. Bartuška, P.Martinkus, buvęs energetikos viceministras, nepriklausomas ekspertas Romas Švedas (jos pirmininkas), buvusi ilgametė SEB banko įvairių padalinių vadovė, Švedijos Wallenbergo instituto lyderystės programos absolventė Monika Rimkūnaitė-Bložė, bendrovės „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Autorius: Artūras Ketlerius
Redaktorė: Roma Pakėnienė
