Rusijos koncerno „Lukoil“ numatomos parduoti „Lukoil Baltijos“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas BNS sakė, kad kol kas jokie sprendimai dėl darbuotojų nėra priimti.
„Skaičiuojame ir vertiname, kokia bus reali šio draudimo įtaka. Dabar kaip tik vyksta darbas, atliekame stebėseną. Galbūt maždaug per mėnesį paaiškės, tada ir spręsime“, – BNS sakė R.Turlinskas.
„Lukoil Baltijai“ priklauso apie 70 degalinių, joje dirba apie 800 darbuotojų.
„Statoil“ darbuotojų neatleis
„Statoil Fuel & Retail Lietuvos“ generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas BNS sakė, jog tinklo darbuotojai nebus atleidžiami.
„Dėl šito tikrai neatleisime žmonių, net negalvojame apie tai. Ieškosime naujų veiklų, naujų produktų, kad visi darbuotojai liktų. Nemanau, kad atleidimai mums yra būtinybė, nebent kraštutiniu atveju“, – BNS sakė S.Mačiukas, kurio vadovaujamai įmonei priklauso 78 degalinės, įmonė įkūrusi beveik 600 darbo vietų.
Jau atleidinėja
Alytaus įmonės „Stateta“ generalinis direktorius Karolis Stasiukynas BNS teigė, kad šiuo metu kaip tik skaičiuojama ir vertinama, kokių sprendimų reikės imtis. Jo teigimu, draudimas prekiauti alkoholiu didžiųjų tinklų smarkiai nepaveiks, tačiau mažieji smarkiai nukentės.
„Ar įsivaizduojate didelio tinklo degalinę Balbieriškyje? Lietuviški tinklai dengia tokias vietas, kurios niekam neįdomios. Mums nerūpi alkoholis kaip toks, mums reikia jį lydinčių prekių. Mūsų duomenys rodo, kad 90 proc. alkoholio pardavimų sudarė nestiprūs gėrimai – alus, sidras.
Su jais pirkėjai įsigyja traškučių, mineralinio vandens, sulčių. Mažos, tolimose vietose esančios degalinės klientų netraukia nei kava, nei sumuštiniais. Papildomų prekių pardavimai amortizuodavo kitų paslaugų išlaidas, tačiau netekus pajamų galimai reikės apmokestinti ir tualetus“, – BNS sakė K.Stasiukynas.
Jo teigimu, įskaitant ir kitas veiklas „Statetoje“ dirba apie 100 žmonių, o vien degalinėse – apie 60. Įmonės vadovo nuomone, blogiausiu atveju degalinėse darbuotojų skaičių gali tekti sumažinti perpus.
15-os degalinių tinklą valdanti Mažeikių įmonė „Kvistija“ savo tinklapyje paskelbė, kad nuo sausio 1 dienos 7-ios jos degalinės nedirba naktimis. Neoficialiais duomenimis, tai susiję su draudimu prekiauti alkoholiu, tačiau įmonės atstovai BNS tvirtino, kad dėl to nėra atleistas nė vienas žmogus.
„Dar tikrai neatleidome žmonių. Matysime, ką parodys laikas – turime įsivertinti situaciją, sudėti visus taškus ant i, tuomet bus aiškiau“, – BNS sakė „Kvistijos“ mažmeninės prekybos direktorė Aldona Pocevičienė.
Daugiau kaip 30 degalinių tinklą valdanti Mažeikių bendrovė „Saurida“ jau apsisprendė atleisti 100 žmonių ir informavo apie tai Lietuvos darbo biržą. Įmonės personalo direktorė Danguolė Steponaitienė BNS sakė, kad žmonės bus laipsniškai atleisti iki balandžio.
„Viskas yra dėl alkoholio pardavimo draudimo. Iki balandžio atleisime su tuo susijusius žmones degalinėse, administracijoje ir buhalterijoje, nes netenkame dalies turėtų pajamų“, – BNS sakė D.Steponaitienė.
„Sauridoje“ dirba apie 450 žmonių, įmonė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba naftos produktais. „Saurida Oil & Gas“ tinklui Lietuvoje priklauso 32 degalinės, be to, ji valdo Mažeikių suskystintų dujų tinklą.
Degalinių atstovai prognozuoja, kad jiems gali prireikti sausio apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
Nuo sausio nebeprekiaus
Lietuvoje degalinės nuo sausio 1-osios nebegali prekiauti jokiu alkoholiu, nes įsigaliojo Seimo 2011 metais priimtos pataisos, nuo 2016 metų uždraudusios degalinėse prekiauti stipriaisiais gėrimais.
Naftos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apie 70 proc. degalinių parduotuvių yra šalia prekybos centrų ir kavinių, o alkoholio pardavimo degalinėse apimtys yra santykinai mažos – jos sudaro tik apie 2 proc. bendro šalyje parduodamo alkoholio kiekio.