Darbuotojų ir darbdavių atstovai pasigenda palankesnių sąlygų socialinių iniciatyvų skatinimui, todėl darbuotojus siūlo skatinti ne tik pinigais, bet ir nepiniginiais priedais, pavyzdžiui, abonementais į sporto klubą, maitinimu, pavėžėjimu į darbą ir iš jo, sveikatos priežiūra, kurie būtų neapmokestinami. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria dėl įgyvendinimo.
Nesutaria dėl kolektyvinės sutarties
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė vardijo statistiką ir pažymėjo, kad tik 15 proc. darbuotojų jaučiasi laimingi eidami į darbą.
„Žmogus jaučiasi saugus, kai jis žino, kad ateis į darbo vietą, ten bus gera atmosfera, gaus darbo užmokestį, socialines garantijas“, – sakė ji.
I.Ruginienė pabrėžė, kad Konfederacija palaiko įstatymo pataisas tik tuo atveju, jeigu bus įteisinta kolektyvinė sutartis.
„Mes nesame prieš įvairias iniciatyvas, kurios galėtų įgalinti darbdavį labiau pasirūpinti darbuotoju. (...) Pritartume įstatymų pataisai, jeigu mes kalbėtume apie socialines iniciatyvas, kurios būtų aptartos kolektyvinėje sutartyje. Deja, kol kas projekte šitas neatsispindi“, – kalbėjo ji.
I.Ruginienė akcentavo, kad labai svarbu, jog bet kokios socialinės iniciatyvos nepakeistų darbo užmokesčio. Esą tai turi būti priedas, bet ne užmokestis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė palaiko idėją, kad socialinės iniciatyvos būtų užtikrintos kolektyvinėmis sutartimis.
„Mes gyvenome sovietiniais laikais, kai su darbuotojais buvo atsiskaitoma šaldytuvais ir kojinėmis. Tą procesą reikia stebėti ir kontroliuoti“, – pabrėžė ji.
Kolektyvinėms sutartims skirtos lėšos turėtų būtų neapmokestinamos.
Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas nesutinka dėl kolektyvinės sutarties įteisinimo, remdamasis tuo, kad mieste geresnė sociokultūrinė erdvė, o kaimuose jos niekur nėra, todėl, pasak jo, „šita mintis negali būti realizuojama“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė atkirto, kad tai „nesąmonė“ ir siūlė, pavyzdžiui, pasirašyti šakinę kolektyvinę sutartį.
Lietuvos teisinėje sistemoje nėra teisės akto, nustatančio, kokias darbuotojų motyvaciją skatinančias priemones įmonės gali įgyvendinti ir kaip tokios įmonių socialinės iniciatyvos turi būti skatinamos.
Pasak darbdavių ir darbuotojų atstovų, įstatyminiai pakeitimai, kurie leistų neapmokestinti įmonių įgyvendinimų motyvacinių priemonių, yra būtini. Pakeitimus siūloma atlikti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų ir Viešųjų pirkimų įstatymuose.
Kol kas nėra aišku, kokias tiksliai naudas darbuotojams skirs konkrečios įmonės.
