Vienuolikos hektarų ploto prieplauką numatyta statyti pietinėje uosto dalyje, toliau nuo esamo laivybos kanalo. Įgyvendinant 38 milijonų litų vertės prieplaukos projektą, jau buvo parinktas rangovas – viena Vokietijos kompanija. Tačiau pernai projekto įgyvendinimą uosto direkcija sustabdė.
„Numatyti pinigai iš ES fondo lėšų buvo nepakankami, jų dydis buvo 10 mln. litų. Kadangi uosto direkcija turi labai didelių uždavinių, susietų su SGD terminalu, ji neturėjo finansinių galimybių šito projekto įgyvendinti realybėje“, – aiškina Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Nors į valstybės biudžetą uosto direkcija šiemet pervedė dalį pelno – 34 milijonus litų, prieplaukos projekto neatsisako. Be to, paaiškėjus, kad 10 mln. litų ES parama yra nepanaudota, uosto direkcija kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama rasti galimybę papildomai skirti 17 mln. litų.
Jei nepavyktų lėšų gauti dabar, jų tikimasi iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės programos ir darbai esą jau galėtų prasidėti kitų metų pabaigoje.
Prieplaukos projektas itin svarbus siekiant užtikrinti jachtų, katerių ir valčių saugumą. Pastačius prieplauką toliau nuo laivybos kanalo, mažiems laivams plaukiant į Kuršių marias nebereikėtų kirsti intensyvaus judėjimo laivybos kanalo ir keltų apsisukimo rato. Pasak Uosto direkcijos vadovo, tai itin bus aktualu pastačius suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Jau dabar į Klaipėdos uostą atplaukia daugiau didelių laivų, o ateityje toks judėjimas gali trikdyti ir Smiltynės perkėlos darbą. Todėl vėl grįžtama prie tilto per Kuršių marias idėjos.
2004-aisiais atliktoje studijoje buvo išanalizuotos keturios galimos tilto statybos vietos. Viena jų – prie mažųjų laivų prieplaukos.
