Medis supo ir anksčiau
Prisimindamas pirmuosius verslo žingsnelius, Aurimas pasakoja, kad su medžiu dirbo visada. Iš pradžių iš medžio statydavo terasas ir karkasus. Tik vėliau pasitaikė netikėta galimybė žengti į platesnius baldininkų vandenis. To imtis pastūmėjo naujas jo ir žmonos Vaivos butas.
„Pradėjome ieškoti baldų, bet nieko vis nerasdavome. O jei ir rasdavome, tai buvo visai ne tai, apie ką mes galvojome. Todėl sumąstėme patys ką nors pasigaminti, nes jau ir anksčiau dirbau su medžiu, tad tikrai žinojau, ką daryti. Todėl pradėjome nuo stalo. Norėjosi jį padaryti iš medžio masyvo su įdomesnėmis kojomis. Kiek pamenu, puikiai išėjo. Tai paskatino pereiti prie kitų baldų“, – prisimena jis.
Vyras prisipažįsta, nors jam patiko dirbti su medžiu, teko išmokti ir visiškai naujų dalykų. Tam jis pasinaudojo „Youtube“ platforma, kitais socialiniais tinklais, leidusiais pažvelgti į baldininko amatą: „Iš pradžių tik eksperimentavome, nepardavinėjome baldų. Buvo ir vykusių, ir nelabai vykusių variantų.“
Prie Aurimo po trejų metų prisijungė buhalterė ir kiti papildomi žmonės. Jis džiaugiasi, kad internete buvo pakankamai daug informacijos, dėl kurios pirmieji metai nebuvo labai sudėtingi.
„Dirbau tik su individualia pažyma, vėliau pagalvojau, kad reikia įkurti arba įmonę, arba mažąją bendriją. Užsakymų daugėjo, todėl prireikė papildomų rankų“, – pasakoja jis.
Su naujais klientais bendravo Aurimo žmona Vaiva. Būtent ji yra tas žmogus, kuris viską jungia – tiek programuotojus, tiek dizainerius, tiek klientus.
„Ji prižiūri iš administracinės pusės. Aišku, turi kitą darbą, bet dalį laiko praleidžia ir čia. Džiaugiuosi, kad turime panašų įsivaizdavimą apie dizainą, verslą, klientus. Kadangi mūsų požiūris sutampa, mums kaip tik lengviau, nes nereikia ilgai diskutuoti tam tikrais klausimais“, – šypsosi jis.
Pirmoji siunta – užsienio rinkai
Kartu su žmona jis paruošė 10 baldų užsienio rinkai, kurių nuotraukas įdėjo į internetinę platformą etsy.com. O jau po trijų mėnesių sulaukta ir pirmųjų klientų – amerikietis nusipirko veidrodžio rėmelį, po kurio laiko kitas užsienietis susidomėjo ir stalu.
„Sulaukėme neblogų atsiliepimų. Pardavinėdami pagalvojome, kad reikia pradėti nuo užsienio. Tiesiog jų patogesnės platformos, skirtos platesniai rinkai“, – sako jis.
Entuziazmo buvo su kaupu, tačiau netrukus atsirado ir pirmieji sunkumai – pasirodo, nebuvo lengva baldus įpakuoti, pasitaikydavo broko, kartais baldų ir neatveždavo.
„Tarkim, turėjome tris vairuotojus, kurie važiavo į Ameriką ar į kokią nors Europos šalį. Reikėjo greitai siųsti baldą, galvoti, kaip jo nesugadinti. Tas nemažai laiko pareikalavo. Galvodavome, ką daryti, kad pakuotė nelūžtų, kad ji būtų tvirtesnė.
Kadangi dabar mūsų daugiau, stengiamės išlaikyti kokybę, pardavimus. Reikia suprasti, kad tų sunkumų visur ir visada yra, bet tai nereiškia, kad turiu viską mesti. Tuos sunkumus būtina įveikti, o ne nuo jų bėgti. Jei bėgsi, sunkumai niekur nedings“, – įsitikinęs jis.
Susitvarkę su kilusiais iššūkiais, sutuoktiniai nepamiršo ir Lietuvos. Susikūrė internetinę svetainę, įkėlė baldus ir kantriai laukė. Laukimas neužtruko, mat greitai prisistatė nauji klientai: „Kai pradėjome leisti reklamas, atsirado šiek tiek klientų iš Lietuvos. Todėl pajudėjome. Geriausia tai, kad namų rinkoje paprasčiau, nes nereikia siųsti, daryti papildomų darbų.“
Konkurencija negąsdino
Įsitvirtinus baldų gamyboje, poros nebegąsdino ir konkurentai. Pasirodo, tokių, kurie gamintų panašius baldus, beveik nebuvo. Aurimas su Vaiva pažinojo tik senuosius žaidėjus, bet jie nebuvo labai konkurencingi.
„Pasižiūrėjome, ką kiekvienas veikia, ką gamina, kokios kainos. Darėme namų darbus. Bet konkurencija nebuvo arši. Pastebėjau, kad Amerikoje vienu metu išpopuliarėjo baldų gamyba iš medžio. Galėdavai rasti filmukus, kaip žmonės mesdavo įprastus darbus ir pradėdavo su malonumu gaminti baldus. O jei padarydavo įdomesnės formos – sulaukdavo dar daugiau dėmesio“, – prisimena jis.
Nors Amerikoje konkurencija didesnė, Lietuvoje, kaip teigia Aurimas, jų įmonė pirmauja dėl kainų ir kokybės santykio: „Lietuvoje labai daug baldininkų, kurie gamina virtuves, spintas, spinteles, bet nėra tiek daug, kurie gamintų iš medžio masyvo. Buvo medžių ir metalų banga, kur buvo bandoma metalą įkomponuoti į medinius stalviršius, kojas. Yra keli konkurentai, kurie visai gražiai ir gerai gamina. Bet kad būtų super konkurencinga aplinka, tai to nepajautėme.“
Svajonė – nuosava baldų linija
Todėl nenuostabu, kodėl šiandien įmonė gali pasiūlyti ne tik išskirtinį stilių, bet ir populiariausius baldus – štai „of the Wood“ perkamiausi du stalai „Vyšnia“ ir „Tulpė“. „Be jų, yra ir kėdžių. Šie trys gaminiai yra patys perkamiausi. Ir čia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šie baldai yra žvaigždės. Nesu tikras, kodėl pradėjo populiarėt, bet pradėjo tikrai sparčiai“, – džiaugiasi jis.
A.Kazlauskas tikisi, kad ir ateityje pavyks išlaikyti populiarumą. Kartu su juo jis norėtų turėti ir nuosavų baldų linija. Svarbiausia – ne tik augti, bet ir nepamesti kūrybos: „Bandysime tobulėti, eksperimentuoti. Kai ką nors gamini, iš naujo atrandi visokių kampų. Paskui pritaikai prie vieno, vėliau prie kito daikto.“
