Tokios inovacijos kuria naudą ne tik pavienėms įmonės, tačiau ir visai šaliai – didina konkurencingumą bei prisideda prie šalies ekonomikos plėtros tikslų. Tam tikslui skirta ir ES struktūrinių fondų priemonė “Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai.”
Vienam projektui – parama iki 3 milijonų eurų
Ši priemonė skatino įmones ir viešąsias įstaigas investuoti į MTEP bei inovacijas. Priemonei skirtas finansavimas siekė virš 150 mln. eurų, o paramos suma vienam projektui vyravo nuo 100 tūkst. iki 3 mln. eurų.
Vienas iš sėkmingo ES finansavimo pavyzdžių – UAB „Zivė“ projektas, kuriuo siekiama sukurti neinvazinį, netrukdantį judėti nereguliaraus širdies darbo stebėjimo aparatą. Apie tai kalbiname UAB „Zivė“ direktorių Žilviną Jančorą.
– Pasinaudojote priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Kaip gimė idėja šitam projektui?
– Šis projektas buvo mūsų įmonės pradžia. Idėja gimė, kai pastebėjome, kad pakankamai nemažai žmonių turi tam tikrų širdies problemų, kurių simptomai nesikartoja dažnai, tačiau kelia nerimą.
Gimė idėja sukurti kardiografą, skirtą būtent nereguliaraus širdies darbo stebėjimui.
Rinkoje nėra prietaiso, kuris stebėtų nereguliarius simptomus, todėl gimė idėja sukurti kardiografą, skirtą būtent nereguliaraus širdies darbo stebėjimui.
Pradėjome produktyvų bendradarbiavimą su kardiologais, gydytojais, mokslininkais, o su jų pagalba sukūrėme unikalų prietaisą sveikai širdžiai, kurį galima naudoti namuose.
– Kaip produkto įgyvendinimui padėjo ES investicijos?
– Su ES investicijomis galėjome parengti ir sertifikuoti prietaiso elektroniką. Šiuo metu toliau tęsiame produkto kūrimo darbus – pasinaudojome kita ES struktūrinių fondų priemone „Eksperimentas“. Šiame etape kuriame dirbtiniu intelektu paremtą širdies kardiografo programinę įrangą. Netrukus jau turėsime visą komplektą – ir prietaisą, ir programinę įrangą.
– Kaip sekėsi bendradarbiavimas su mokslininkais, mokslo įstaigomis?
– Daugiausia bendradarbiavome su atskirais mokslininkais ir gydytojais-kardiologais. Su jais bendrauti ir vystyti projektą sekėsi puikiai. Na, o su mokslo įstaigomis šiame projekte bendravome mažiau, tačiau kuriant prietaiso programinę įrangą bendradarbiaujame su Vilniaus universitetu.
– Kokie jūsų projekto ateities planai? Kokie kiti žingsniai?
– Mūsų sukurtas širdies kardiografas dienos šviesą turėtų išvysti jau šių metų pabaigoje, o toliau laukia didelis iššūkis patekti į rinką ir išbandyti produktą joje, pradėti pardavimus, taip pat, teikti paslaugas gydymo įstaigoms.
– Kaip manote, kokią pridėtinę vertę teikia verslo ir mokslo bendradarbiavimas?
– Mano manymu, šis bendradarbiavimas yra labai naudingas. Tinkami mokslininkų pastebėjimai ir tyrimų rezultatai visuomet turėtų išsivystyti į verslą ir virsti produktais, nes jeigu jie lieka tik universiteto koridoriuose ir stalčiuose – visuomenė negauna jokios naudos.
Priemonės idėja, kad mokslo teikiamos žinios virstų verslu – paslauga ar produktu, mano manymu, yra nuostabi.
Pati priemonės idėja, kad mokslo teikiamos žinios virstų verslu – paslauga ar produktu, mano manymu, yra nuostabi – taip ir turėtų būti.
MTEP nauda
UAB „Zivė“ direktorius džiaugiasi, kad ES struktūrinių fondų priemonės prisideda prie tikrai reikalingos inovacijos vystymo ir padeda jai tapti realybe. ES finansuojami MTEP projektai – nepamainomas instrumentas įmonių ir visos Lietuvos augimui.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
