Situaciją papildomai komplikuoja tai, jog N.Numavičiaus pajamas daugiausiai sudaro toli gražu ne darbo užmokestis.
Galios sutartis, kuri neliečia pagrindinių pajamų
Praėjusią savaitę 15min pranešė, kad Jungtinės Karalystės gyventoju pernai vasarą oficialiai tapęs N.Numavičius artimiausiu metu neketina keisti savo gyvenamosios vietos. Milijardieriui atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė taip pat informavo, kad jau balandį jis gali tapti Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtoju, o tada jo mokesčių mokėjimo taisykles reglamentuos Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aiškindama šios sutarties subtilybes, pirmiausiai pažymėjo, jog pagal sutartį taikomam apmokestinimo teisių paskirstymui įtakos nedaro tai, kiek pajamų gauna asmuo. Taigi sutartis vienodai taikoma tiek turtingiausiam lietuviui, tiek paprastam tautiečiui emigrantui.
Kitas klausimas – pajamos iš trečiųjų šalių. „VP grupės“ imperija – prekybos tinklas „Maxima“, „Akropoliai“ ir kiti verslai – valdoma per holdingus kitose valstybėse: Liuksemburge, Maltoje ir t.t. Kaip N.Numavičiaus pajamas iš šių, ne Lietuvoje ir ne Jungtinėje Karalystėje registruotų verslų reglamentuoja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis? Pasirodo, niekaip.
„Lietuvos rezidentų iš kitų užsienio valstybių (ne iš Jungtinės Karalystyės) gautų pajamų apmokestinimo Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nereglamentuoja, t.y. tokioms pajamoms netaikoma ši sutartis“, – teigiama 15min pateiktame VMI komentare.
Apie mokesčius kalbėti „ankstoka“
N.Numavičiui atstovaujanti advokatė O.Petroševičienė 15min taip pat teigė, jog šalis, iš kurios gaunamos pajamos, yra svarbus faktorius. Vis dėlto ji ragino neskubėti su diskusijomis apie tai, kokius mokesčius ir kam ateinantį balandį mokės jos klientas.
„Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad N.Numavičius dar netapo Jungtinės Karalystės mokesčių rezidentu, tad apie pajamų apmokestinimą Jungtinėje Karalystėje kalbėti ankstoka, kaip ir ankstoka nagrinėti,kuriai šaliai tektų didesnė mokesčių dalis. Mokesčių dydis ir jų pasiskirstymas pagal šalis priklausys nuo gautų pajamų rūšies, jų dydžio bei pajamas išmokėjusios šalies“, – teigė O.Petroševičienė.
Aiškindama VMI poziciją, jog Lietuvos ir Jungtinės Karalystės sutarties nuostatos negalioja pajamoms iš trečiųjų šalių, N.Numavičiaus atstovė teigė negalinti pateikti vienareikšmiško atsakymo.
„Kaip jau minėjome, į jūsų klausimą negali būti vieno apibendrinto atsakymo. Būtina vertinti konkrečių pajamų kilmę, analizuoti kiekvienos konkrečios pajamas išmokančios valstybės nacionalinius įstatymus, o taip pat atitinkamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas“, – dėstė O.Petroševičienė.
Lietuvai – pirmenybės teisė
Advokatės teigimu, vieno asmens mokesčių paskirstymas tarp dviejų valstybių – sudėtingas procesas.
„Net jeigu asmuo ir taptų Jungtinės Karalystės rezidentu, jo pajamų apmokestinimas būtų kur kas sudėtingesnis klausimas, nei tai, kiek mokesčių jis mokėtų Lietuvoje, o kiek – Jungtinėje Karalystėje“, – teigė O.Petroševičienė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad pajamų, gaunamų iš Lietuvoje veikiančių verslų atveju, Lietuvai paprastai taikoma pirmenybės į mokesčius teisė.
Lietuva paprastai turi pirmenybę apmokestinant išmokas iš Lietuvoje veikiančių įmonių pelno.
„Pagal Lietuvos sudarytas tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, Lietuva paprastai turi pirmenybę apmokestinant išmokas iš Lietuvoje veikiančių įmonių pelno (įskaitant dividendus), Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto pardavimo bei nuomos pajamų, su darbo santykiais Lietuvoje susijusias pajamas, iš Lietuvos išmokamas palūkanas, licencinį mokestį už naudojimąsi intelektine nuosavybe, „know how“ ir pan.
Bet kuriuo atveju būtina analizuoti ir taikyti konkrečios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, kadangi jų nuostatos nėra identiškos“, – aiškino turtingiausio Lietuvos žmogaus atstovė.
Pasak jos, yra daug subtilybių, kurios nulemia apmokestinimo specifiką, ir tai kaskart priklauso nuo šalių, iš kurių gaunamos pajamos.
„Visų pirma, nemažai ES valstybių pagal savo nacionalinius įstatymus taiko pajamų apmokestinimą prie šaltinio, kuomet būtent pajamas (pvz., dividendus, darbo užmokestį, licencinį mokestį, palūkanas ir pan.) išmokanti įmonė sumoka mokestį į savo valstybės biudžetą.
Antra, tokioms situacijoms kaip tik ir skirtos tarptautinės sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurių taisyklės ne tik aiškiai paskirsto apmokestinimo prioritetą tarp dviejų valstybių, tačiau taip pat nurodo dvigubo apmokestinimo išvengimo būdą – t. y., ar valstybė, kurioje pajamų gavėjas reziduoja, visai neapmokestins tokių pajamų ar leis joje mokėtinus mokesčius sumažinti išmokančioje valstybėje sumokėtų mokesčių suma.
Pajamų gavėjo rezidavimo valstybė tampa tik antrąja valstybe, kuri taip pat gali turėti apmokestinimo teisę, teigia N.Numavičiaus atstovė.
Tarp išmokančios ir gaunančios valstybės nesant tokios tarptautinės sutarties, belieka vadovautis kiekvienos iš jų nacionaliniais įstatymais. Taigi, atsižvelgiant į plačią grupės įmonių geografiją, apimančią įvairias ES valstybes, minėtų pajamų atveju pajamų gavėjo rezidavimo valstybė tampa tik antrąja valstybe, kuri taip pat gali turėti apmokestinimo teisę.
Todėl apmokestinant pajamas būtina nustatyti ne tik kurios šalies mokesčių rezidentu yra asmuo, bet papildomai reikia įvertinti daug kitų aplinkybių: kokios rūšies pajamas asmuo gauna, iš kokių valstybių asmuo gauna pajamas, kokios taisyklės taikomos pagal pajamas išmokančios valstybės ir mokesčių mokėtojo (rezidento) šalies dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (jeigu tokia yra) ir pan.“, – reziumavo N.Numavičiaus atstovė.
Primename, jog Jungtinės Karalystės gyventoju N.Numavičius oficialiai tapo pernai vasarą, tuoj po Vilniuje iškeltų vestuvių.
Tada turtingiausio Lietuvos žmogaus atstovai teigė, jog Didžiosios Britanijos gyventoju jis ketina būti maždaug pusmetį, bet, priklausomai nuo šeimyninių aplinkybių, šis periodas gali užsitęsti ir trejus metus. Dabar oficialiai patvirtinta, kad N.Numavičius „artimiausiu metu neketina“ vėl tapti Lietuvos gyventoju.
