Personalo atrankos specialistai pripažįsta, kad tokie pasiūlymai darbuotojams nėra patrauklūs, tačiau siūlo darbdaviams pirmiausia priežasčių ieškoti savo įmonėse. Dažnai tokie pasiūlymai nėra iki galo aiškūs, visa rizika perkeliama ant darbuotojo pečių, o žadami aukso kalnai beveik nepasiekiami.
Neranda darbuotojų
Mums reikalingi šimtai darbuotojų, bet niekas nenori eiti dirbti, nes juk TIKRAI REIKĖS DIRBTI. Tad tegul mielieji Lietuvos gyventojai nesiskundžia, kad nėra darbo. Darbo yra, reikia tik noro ir gyventi galima geriau.
„Laba diena, noriu paviešinti faktą, kodėl Lietuvoje žmonės neranda darbo. Pati esu nekilnojamojo turto įmonės UAB „Visi butai“ personalo specialistė. Mūsų įmonė šiuo metu plečiasi Lietuvoje ir ieško NT agentų.
Faktas tas, kad žmonėms yra siūlomas darbas, kuriame nereikalaujame patirties, kadangi visus naujokus išmokome dirbti, tačiau kažkodėl vis tiek žmonės neina dirbti, nes pas mus iš tikrųjų reikės dirbti, kadangi uždarbis priklauso nuo darbo rezultatų.
Peršasi išvada, kad lietuviai tenori sėdėti ir nieko neveikdami gauti pinigus, dėl to ir nedarbas yra milžiniškas. Visi reikalauja socialinių garantijų, kai tuo tarpu tas socialines garantijas kiekvienas gali susikurti pats.
Mums reikalingi šimtai darbuotojų, bet niekas nenori eiti dirbti, nes juk tikrai reikės dirbti. Tad tegul mielieji Lietuvos gyventojai nesiskundžia, kad nėra darbo. Darbo yra, reikia tik noro ir gyventi galima geriau“, – rašome redakcijai atsiųstame laiške.
Pažadai neatitinka realybės
Iš pirmo žvilgsnio puikus pasiūlymas užsidirbti tiek, kiek dirbsi, labai dažnai slepia ne tokią patrauklią realybę. Jei jau įmonė skundžiasi, kad neranda žmonių, tai greičiausiai nėra daug pavyzdžių, kur darbuotojams taip gerai sektųsi, – teigė T.Toleikis.
Portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis 15min.lt teigė, kad panašūs įmonių skundai labai dažnai rodo vidines bendrovių problemas, o žmonės bijo ne darbo, bet rizikos, jog patikėję gražiais pažadais liks prie suskilusios geldos.
„Lietuvoje dažniausiai darbdaviai siūlo fiksuotą atlyginimą ir priedą, kuris priklauso nuo pasiektų rezultatų. Yra darbo pasiūlymų, kur visas atlyginimas priklauso tik nuo rezultatų. Tokiu atveju darbdavys visą riziką perkelia ant darbuotojų pečių. Žinoma, toks variantas yra mažiau patrauklus darbo ieškantiesiems“, – minėjo pašnekovas.
Pasak T.Toleikio, lietuviai nėra linkę rizikuoti ir dažnai nepasiduoda net labai viliojantiems pažadams, jeigu nėra garantijos, kad sutartą atlyginimą tikrai pavyks gauti. „Sakyčiau, kad lietuviai yra labiau pesimistai ir linkę vadovautis principu: „Geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje.“
Kita vertus, iš pirmo žvilgsnio puikus pasiūlymas užsidirbti tiek, kiek dirbsi, labai dažnai slepia ne tokią patrauklią realybę. Jei jau įmonė skundžiasi, kad neranda žmonių, tai greičiausiai nėra daug pavyzdžių, kur darbuotojams taip gerai sektųsi“, – kalbėjo portalo vadovas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Būsima profesija – tarp svajonių ir realybės girnų
Pasak jo, dažnai tokiu būdu darbdavys bando sukurti sistemą be jokios rizikos sau – priimti žmones ir pamatyti, kiek jie jam gali uždirbti.
Specialistai turi galimybę rinktis
Dažnu atveju atlyginimo dydis yra svarbiausias dalykas žmogui renkantis darbą, tačiau neretai ši informacija išlieka paslaptimi net iki paskutinio kandidatavimo etapo, – minėjo portalo vadovas.
T.Toleikio teigimu, dažnu atveju atlyginimo dydis yra svarbiausias dalykas žmogui renkantis darbą, tačiau neretai ši informacija išlieka paslaptimi net iki paskutinio kandidatavimo etapo.
„Portale cvbankas.lt šiuo metu pateikiami darbo skelbimai su siūlomu atlyginimu. Mes klientams stengiamės paaiškinti, kodėl informaciją apie atlyginimą verta pateikti kuo atviriau.
Šiuo metu mūsų portale daugiau nei penktadalis skelbimų yra su nurodytais atlyginimais. Patys darbdaviai greitai supranta, kad tai yra efektyvu, nes sulaukiama daug labiau motyvuotų kandidatų. Jeigu darbo ieškančio žmogaus nedomina siūlomos atlyginimo ribos, tai jis tiesiog nesiunčia savo gyvenimo aprašymo“, – minėjo pašnekovas.
Paklaustas, kas dabar darbo rinkoje diktuoja sąlygas, T.Toleikis teigė, kad svorio centras krypsta į darbuotojų pusę: „Šiuo metu daugėja darbo pasiūlymų, o rinkoje mažėja specialistų. Kol kas tai dar nėra taip ryšku, tačiau gerą darbuotoją susirasti tampa vis sudėtingiau. Mažėja ir bendras nedarbo lygis, ir įmonės plečia savo veiklą.“
Pašnekovas pabrėžė, kad darbdaviams reiktų patiems pasitempti ir mest į šalį mintis, kad darbuotojai ateis dirbti bet kokiomis sąlygomis. Darbdavių skundai dažnai rodo, kad problema ne specialistų stoka, o jų pasiūlymų patrauklumas.
„Specialistai niekur nėra dingę. Jie dirba Lietuvoje tose įmonėse, kurios jiems gali pasiūlyti geresnes sąlygas. Sukūrus savo bendrovėje patrauklią darbuotojui aplinką, Lietuvoje tikrai galima rasti gerų specialistų“, – minėjo portalo vadovas.
Trūksta verslo kultūros
Dažnai darbdaviai susigalvoja sudėtingas motyvavimo sistemas, kurios žmonėms natūraliai kelia abejonių, – sakė R.Sokolovienė.
Personalo atrankos įmonės „Grafton Recruitment Lietuva“ direktorė Rita Sokolovienė 15min.lt pripažino, kad surasti žmonių, sutiksiančių, jog visas ar didžioji dalis jo darbo užmokesčio priklausytų nuo rezultatų, yra sunku.
Tai lemia dvi priežastys. Labai dažnai darbdaviai neturi aiškios sistemos, kaip tokiu atveju atlyginimas būtų skaičiuojamas – ar jis priklausys nuo pajamų, ar nuo pelno, kaip tai reikės suskaičiuoti ir ar darbuotojas pats galės tai patikrinti?
„Dažnai darbdaviai susigalvoja sudėtingas motyvavimo sistemas, kurios žmonėms natūraliai kelia abejonių“, – teigė R.Sokolovienė.
Mums teko susidurti su Skandinavijos šalių rinka, kur į premijas darbdaviai labai keistai žiūri. Už ką papildomai mokėti darbuotojui, jeigu sutarta dėl atlyginimo, už kurį jis ir taip turi dirbti kiek galima geriau? – dėstė pašnekovė.
Jos teigimu, antra priežastis yra darbuotojų noras turėti tam tikrų garantijų. Neretai taip įdarbintiems žmonėms norimam finansiniam rezultatui pasiekti tenka įdėti labai daug darbo, o darbdavys bet kada krūvį gali dar labiau padidinti.
„Žmonės nori pastovumo. Jie sutinka dirbti už mažesnį, bet laiku mokamą ir pastovų atlyginimą. Puikiai žinoma, kad finansinė motyvacija yra trumpalaikė. Mūsų verslo kultūra dar yra labai jauna, todėl nėra susiformavęs požiūris, kad žmogus ateina dirbti taip gerai, kaip jis gali. Dažnai dominuoja požiūris: „Jei man daugiau nemokėsi, tai aš daugiau ir nedirbsiu.“
Mums teko susidurti su Skandinavijos šalių, kur į premijas darbdaviai labai keistai žiūri, atvejais. Už ką papildomai mokėti darbuotojui, jeigu sutarta dėl atlyginimo, už kurį jis ir taip turi dirbti kiek galima geriau? Atlyginimas ir turėtų būti jo motyvacija“, – minėjo personalo atrankos specialistė.
Svarbi darbdavio reputacija
Darbdaviams reikia išmokti pasižiūrėti į save. Tai labai sudėtinga, nes atrodo, kad viskas sklandžiai veikia, žmonės dirba ir po 5 ar 10 metų, tai kodėl kažkam gali būti blogai?
R.Sokolovienės teigimu, šiuo metu darbdaviui nėra paprasta rasti norimą darbuotoją.
„Kiekvienas turi savo įsivaizdavimą, o mums tenka gerokai padirbėti su tuo, kokia pasiūla yra darbo rinkoje. Ir tenka pripažinti, kad dažniausiai ieškome ne tarp tų 10 proc., kurie iš viso neturi darbo.
Čia atskiras klausimas, kodėl tie žmonės nedirba, kai laisvų darbo vietų yra? Ar jiems trūksta finansinės motyvacijos? Juk visada galima pradėti nuo mažiau ir parodyti, ko esi vertas, bet šių žmonių atveju taip nevyksta. Tai visai kitos priežastys. Galbūt reiktų kalbėti, kodėl minimalus darbo užmokestis tiek nedaug skiriasi nuo valstybės skiriamų pašalpų ir lengvatų?“ – svarstė pašnekovė.
Jos teigimu, vis dažniau dėl gero darbuotojo turi konkuruoti kelios įmonės ir čia labai svarbu bendrovių reputacija: „Šiuo metu darbuotojai labai didelį dėmesį skiria darbdavio patrauklumui. Žmonės dažnai padirba skirtingose vietose, bet turi nusižiūrėję įmonę ir vis tiek stengiasi galų gale į ją pakliūti.
Darbdaviams reikia išmokti pasižiūrėti į save. Tai labai sudėtinga, nes atrodo, kad viskas sklandžiai veikia, žmonės dirba ir po 5 ar 10 metų, tai kodėl kažkam gali būti blogai? Bet šiais laikais norint išlaikyti darbuotojus reikia daug išmonės. Pati, kaip vadovė, tai jaučiu.“
