3 proc. daugiau naujų įmonių
Agentūros „Versli Lietuva“ atliktoje Lietuvos verslumo tendencijų analizėje pastebėta, kad šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 87,1 tūkst. įmonių – tai 2,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Iš viso per šių metų tris ketvirčius įregistruota 9951 naujų įmonių, o tai – 287 (3 proc.) daugiau nei 2019-ais.
„Verslumo ir naujų įmonių situacija nėra suprastėjusi nepaisant COVID pirmosios bangos poveikio. Toliau augo mažųjų bendrijų populiarumas, jų skaičius tarp visų veikiančių įmonių, padidėjo 24 proc. Didėjo uždarųjų akcinių bendrovių populiarumas ir mažėjo individualių įmonių skaičius“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
Skaičiuojama, kad individualių įmonių skaičius sumažėjo 6,9 proc. ir tai siejama su mažųjų bendrijų populiarumo augimu.
Didžioji dalis veikiančių įmonių (82,4 proc.) buvo labai mažos, turinčios 0–4 darbuotojus, ir mažos, turinčios 5–9 darbuotojus. Pagal ūkio sektorius daugiausia (76,1 proc.) įmonių veikė paslaugų sektoriuje, mažiau (11,0 proc.) – pramonės, statybos (10,3 proc.) ir žemės ūkio (2,6 proc.).
V.Ivanovo nuomone, naujų verslų kūrimo tendencija net ir krizės akivaizdoje gali būti nulemta kelių priežasčių. Pirmoji – atrastos naujos nišos ir paslaugos, kurių iki šiol nereikėjo.
„Turime tikrai nemažai sėkmingų verslų, kurie užaugo karantino ir pokarantininiu laikotarpiu“, – aiškino jis.
Sumažėjo bankrotų skaičius
Tiesa, tokia tendencija gali signalizuoti ir tai, jog verslų savininkai, kurie mato, jog neišgelbės esamos įmonės, kuria naujas siekdami perkelti verslą ir suvaldyti skolas.
„Tokios galimybės taip pat neatmesčiau, bet dabar sunku pasakyti, kokia yra tendencija, kadangi įmonių išregistravimas yra gerokai sumažėjęs – apie 40 proc. palyginus su praėjusiais metais. Bet įmonės uždarymas yra labai sudėtinga ir ilga procedūra. Įmonių išregistravimas smukęs tik dėl to, kad tai pasidarė sudėtingiau padaryti ir nėra galimybės to padaryti nuotolinėmis priemonėmis“, – kalbėjo V.Ivanovas.
Skaičiuojama, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo išregistruota 1,6 tūkst. juridinių asmenų.
V.Ivanovo teigimu, mažėja įmonių išgyvenamumo rodikliai ir 2019 metais jis jau siekė 50,5 proc. Tačiau dėl naujų įmonių steigimo rodiklių situacija nėra vertinama kaip prasta.
„Intensyvus įmonių steigimas, verslo idėjų išbandymas, galbūt nepasisekimas indikuoja teigiamus dalykus. Didėja verslumas tarp gyventojų Lietuvoje ir vis daugiau žmonių bando kažką padaryti. Galbūt ne visiems pasiseka, bet po poros patirtų nesėkmių didėjo kompetencijos ir kitas verslas gali būti gerokai sėkmingesnis bei turėti didelį augimo potencialą“, – aiškino jis.
Mažėja ir dirbančių savarankiškai
Žvelgiant į savarankiškai dirbančiųjų situaciją, matoma, kad 2020 metų antrąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų šalies ūkyje per metus sumažėjo 0,5 proc., kai bendras užimtumas sumenko 2,2 proc. – didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė samdomiesiems darbuotojams.
„Greičiausiai prie to prisidėjo įvestos paramos priemonės savarankiškai dirbantiems asmenims ir padėjo jiems bent jau kažkiek išsilaikyti, atliepti praradimus šių metų II ketvirtyje“, – mano jis.
Pastebima, kad didžiausias savarankiškai dirbančių asmenų mažėjimas buvo pastebimas statybų sektoriuje ir prekyboje.
„Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius tolygiai mažėja pastaruosius metus. Tai susiję su tuo, kad auga ekonomika, darbo užmokesčiai ir mažėja motyvacija išlikti savarankiškai dirbančiais“, – įsitikinęs jis.
BVP mažėjo, o pelnas augo lėčiau
COVID-19 viruso aplinkoje Lietuvos ekonomikos augimas 2020 metais yra neigiamas, tačiau ekonominio aktyvumo kritimas yra gerokai mažesnis, nei buvo prognozuota metų pradžioje.
Per pirmąjį pusmetį BVP mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., kol kas didžiausias nuosmukis stebimas antrąjį ketvirtį, kuomet jis siekė 4,6 proc. Trečiojo ketvirčio BVP rodiklis pagal išankstinius duomenis yra sumažėjęs 1,7 proc.
„Pirmosios viruso bangos poveikį Lietuvos ekonomikai sušvelnino valstybės finansinė parama verslui vidaus rinkoje, o nuo 2010 metų augęs verslo įmonių pelnas leido joms sukaupti pakankamai daug finansinio rezervo. Prie geresnės situacijos prisidėjo ir tai, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų nuosmukis buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, taip pat tai, kad Lietuvos eksporto struktūra pasižymi didele būtinojo vartojimo prekių dalimi. Tačiau antroji viruso banga kelia daug neužtikrintumo tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje aplinkoje, todėl tebeprognozuojama, kad Lietuvos realiojo BVP krytis 2020 m. bus apie 2 proc.“, – sakė V.Ivanovas.
„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2020 metų pirmąjį pusmetį, net ir vyraujant COVID-19 viruso pandemijai, Lietuvos įmonėms pavyko padidinti pelnus. Ne finansų įmonių pelnas prieš apmokestinimą pirmąjį pusmetį didėjo 2,4 proc. per metus, palyginimui, 2019 metais pelno augimas siekė 10 proc.
„Taip, šių metų pirmąjį pusmetį ekonomika smuko, bet įmonių pajamos mažėjo ne taip sparčiai kaip sąnaudos. Įmonės sugebėjo padidinti pelną lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Nepaisant pajamų praradimo, Lietuvos įmonės sugebėjo optimizuoti sąnaudas, greičiausiai prie to prisidėjo ir Vyriausybės skatinimo priemonės ir pelnas šiemet buvo didesnis – netgi didesnis negu praėjusiais metais“, – aiškino V.Ivanovas.
COVID-19 poveikio mastą lemia sektorius
„Verslios Lietuvos“ analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai ekonominio aktyvumo mažėjimą lėmė sudėtinga situacija apdirbamojoje gamyboje ir paslaugų sektoriuje.
„Apdirbamosios gamybos sektorių labiausiai paveikė pandemijos sukeltas šokas užsienio rinkose, o neigiamus pokyčius paslaugų sektoriuje lėmė vidaus rinkos tendencijos, įvedus veiklos ribojimus. Analizuojant paslaugų sektorių matome, kad didžiausiais poveikis yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikloms“, – sakė V.Ivanovas.
Tokias tendencijas atspindi ir „Sodros“ duomenys – didžiausias apdraustųjų skaičiaus krytis pastebimas apgyvendinimo, maitinimo paslaugų (-12,4 proc.) bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje (-7,6 proc.).
„Matome, kad šios veiklos sunkiai atsigavo po pirmosios pandemijos bangos, tad būtent joms didžiausią riziką kelia ir antroji banga. Šios veiklos, tikėtina, susiduria su padidėjusia bankroto tikimybe net ir veikiant valstybės finansinės paramos programoms. Žinoma, antroji viruso banga gali turėti daugiau neigiamų pasekmių bendrai Lietuvos ekonomikai – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą“, – prognozuoja „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
