Reaguodami į sausio pradžioje teisėsaugos atskleistą naujieną, kad „Grigeo Klaipėda“ ne vienus metus leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, prekybos tinklai Lietuvoje suskubo pareikšti, kad stabdo produkcijos pirkimą iš visos įmonių grupės, kuriai priklauso teršėjas.
„Rimi“, „Iki“ ir „Norfos“ prekybos tinklai tikino, kad anksčiau įsigytų „Grigeo“ prekės ženklų produkcijos likučius išparduos, o naujų užsakymų nebeatliks.
Visgi nuo taršos skandalo pradžios praėjo jau du mėnesiai, o „Grigeo“ produkcija vis dar guli prekybos tinklų lentynose.
15min domėjosi, kiek laiko prekybos tinklai dar prekiaus „Gritės“ produkcijos likučiais ir ar tokį poelgį vis dar galima vertinti kaip prekybininkų anksčiau deklaruotą socialinės atsakomybės veiksmą.
Likučiais prekiaus iki liepos
„Iki“ buvo pirmasis prekybos tinklas, dar sausio pradžioje pareiškęs, kad demonstruodamas socialiai atsakingą elgesį stabdo produkcijos pirkimą iš „Grigeo“.
„Iki“ rinkodaros vadovas Andrejus Pometko 15min tvirtino, kad sprendimas sustabdyti prekės ženklų „Grite“, o taip pat „Clever“ ir „Iki“, kuriuos irgi gamino „Grigeo“, pirkimus, tebegalioja. Sausio mėnesio pradžioje „Iki“ prekyboje turėjo 22 skirtingas prekės ženklo „Grite“ prekes, o šiuo metu – 12 „Grite“ prekių, tarp kurių yra ir prekių ženklų „Clever“ ir „Iki“ produktai.
Tiesa, šios produkcijos likučių išpardavimas gali užsitęsti iki liepos.
„Kol kas mūsų parduotuvių lentynose dar galima rasti „Grigeo“ produkcijos, nes išpardavinėjame jos likučius. Šie likučiai yra pasiskirstę per skirtingas mūsų tinklo parduotuves. Dalį likusios produkcijos planuojame išparduoti iki kovo pabaigos, likusią dalį – iki liepos“, – 15min komentavo A.Pometko.
Dalį likusios „Grigeo“ produkcijos planuojame išparduoti iki kovo pabaigos, likusią dalį – iki liepos, – sakė A.Pometko.
„Rimi“ parduotuvėse likučiai turėtų baigtis greičiau. „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė praėjusį ketvirtadienį 15min tvirtino, kad didžiosios dalies „Grigeo“ produkcijos asortimento lentynose nebeturi, o likučiai bus išparduoti per savaitę.
„Parduotuvėse pirkėjai dar gali rasti rečiau perkamų prekių, tokių kaip, pavyzdžiui, popierinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai ar didesnių pakuočių popierius. Skirtingos „Grigeo“ produkcijos likučiai svyruoja – vidutiniškai turime savaitės likučius”, – teigė R.Keršienė.
O prekybos tinklo „Norfos mažmena“ atstovas Darius Ryliškis 15min negalėjo pasakyti, kiek laiko parduotuvėse dar bus galima rasti „Grigeo“ gaminamos produkcijos.
„Kaip ir sakėme, naujų užpirkimų iš „Grigeo“ nėra, o jei lentynose ir yra šios įmonės produkcijos, tai yra likučiai. Kol bus atsargų, tol prekiausime, bet naujų užsakymų nėra“, – pabrėžė D.Ryliškis.
Vienintelis prekybos tinklas, nenutraukęs bendradarbiavimo su „Grigeo“ įmonių grupe, – „Maxima“. Tiesa, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė 15min sakė, kad šių metų vasarį, palyginti su pernai, „Grigeo“ gaminamo prekės ženklo „Grite“ produkcijos pardavimai sumažėjo apie 30 proc.
Svarstys, ar atnaujinti bendradarbiavimą
Ar nenutiks taip, kad „Grigeo“ produkcijai tebegulint lentynose prekybos tinklai atnaujins su šia įmone bendradarbiavimą anksčiau, negu išparduos likučius?
Pavyzdžiui, nors sprendimas nepirkti produkcijos iš „Grigeo“ vis dar galioja, „Rimi“ artimiausiu metu spręs, kaip elgtis toliau.
„Remdamiesi informacija, gauta iš įmonės ir oficialių institucijų, artimiausiu metu „Rimi“ vadovai Baltijos šalių mastu spręs dėl tolesnių žingsnių”, – informavo R.Keršienė.
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA), o taip pat ir Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narė Ornela Ramašauskaitė 15min pabrėžė, kad jei prekybos tinklai atnaujintų bendradarbiavimą su „Grigeo“ taip ir nesustoję prekiauti šia produkcija, būtų galima teigti, kad jie klaidino pirkėjus.
„Prekybos tinklai, kurie neištesėjo pažado, atrodys negerai, kaip ir kiekvienas melavęs fizinis ar juridinis asmuo. Visgi liūdna tai, kad dar neturime kritinės masės sąmoningų piliečių, kurie aktyviai reaguotų į tokį elgesį. Žmonės, kurie „balsuoja“ savo pinigine, galėtų daryti spaudimą verslui elgtis sąžiningai“, – įsitikinusi O.Ramašauskaitė.
Ne socialinė atsakomybė, o reklaminis triukas
Prekybos tinklų pozicija, kuri vos tik kilus Kuršių marių taršos skandalui visuomenės akyse atrodė kaip principingas socialiai atsakingas veiksmas, laikui bėgant įgauna kitokią prasmę.
Rinkodaros ekspertai prieš du mėnesius nuskambėjusias skambias prekybos tinklų deklaracijas stabdyti „Grigeo“ produkcijos pirkimus dabar jau prilygina ne socialinės atsakomybės veiksmui, o pigiam reklaminiam ėjimui.
Atsakingo veikimo strategijas verslui teikiančios įmonės „Impact Advisory“ strategė Marta Misiulaitytė atkreipia dėmesį, kad lentynose gulinti produkcija save ir toliau reklamuoja, o visuomenė dėl to piktinasi.
„Iš esmės, kadangi nė vienas prekybos centras nepaskelbė, kaip šis veiksmas atspindi kokį nors platesnį ir daugiau veiksmų apimantį įsipareigojimą tiekėjų tikrinimui ir apskritai aplinkosaugai, šis konkretus veiksmas yra labiau reklaminis jų socialinės atsakomybės kontekste. Bet tai nereiškia, kad pats veiksmas nebuvo geras. Priešingai – jis ženkliai prisidėjo prie diskusijų visuomenėje apie atsakingą verslą“, – 15min sakė M.Misiulaitytė.
Neatitikimas tarp žodžių ir veiksmų, ypač kai laikotarpis yra ženklus, gali būti įvardijamas kaip pigus reklaminis ėjimas, neturintis nieko bendra su socialine atsakomybe, – sakė O.Ramašauskaitė.
Tuo tarpu O.Ramašauskaitė laikosi griežtesnės pozicijos – sprendimas po skambių pareiškimų du mėnesius prekiauti „Grigeo“ produkcija neprimena socialiai atsakingo veiksmo.
„Neatitikimas tarp žodžių ir veiksmų, ypač kai laikotarpis yra ženklus, visais atvejais gali būti įvardijamas kaip tuščias pigus reklaminis ėjimas, kas neturi nieko bendra su socialine atsakomybe. Socialinė atsakomybė yra holistinis požiūris, verslo filosofijos arba bent rinkodaros strategijos dalis, kuri pirmiau turi būti įrodoma turiniu“, – kritikavo O.Ramašauskaitė.
Nutraukti prekybą produkcija reikėjo kuo greičiau
O.Ramašauskaitės vertinimu, kilus skandalui dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos prekybos tinklų sprendimas nutraukti prekybą tam tikra produkcija būtų buvęs logiškas, tik jam reikėjo kelių labai svarbių dedamųjų.
„Pirma, padaryti tai kuo greičiau. Antra, neviešinti sprendimo – patys žmonės jį būtų išviešinę ir taip įmonės galėjo gauti visai kitokios kokybės viešųjų ryšių naudos. Ir čia dar noriu pabrėžti – tokie veiksmai vis tiek nereikštų, jog prekybos tinklas yra socialiai atsakingas, vienas veiksmas to nelemia“, – pabrėžė LAVA valdybos narė.
Ji pridūrė, kad socialinė atsakomybė yra verslo koncepcija, o ne deklaratyvūs šūkiai.
„Linkėčiau, kad įmonės nenorėtų demonstruoti savo socialinės atsakomybės. Ji turi būti arba nebūti, socialinė atsakomybė yra verslo koncepcija, pati veikla, o ne deklaratyvūs šūkiai. Tik tada aplinka tuo patiki“, – apibendrino O.Ramašauskaitė.
