Netikėtumas e. komercijos lenktynėse: Baltijos šalyse pirmauja Latvijos įmonės

Baltijos šalių gyventojai kasmet vis aktyviau perka internetu, tačiau Lietuvos ir Estijos verslininkai vis dar nėra linkę išnaudoti e. komercijos galimybių, rodo „Luminor“ banko apklausa. Daugiau nei pusė Lietuvoje ir Estijoje apklaustų verslininkų teigia, kad šiemet iš e. prekybos kanalų neuždirbo nei vieno euro, tuo tarpu Latvijos bendrovės pardavimus internetu jau prisijaukino – penktadalis jų šiemet internetu sugeneruoja daugiau nei 45 proc. apyvartos, rašoma pranešime spaudai.
Vytis Žegužauskas
Vytis Žegužauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Internetu apsiperkančių gyventojų skaičius Baltijos šalyse kasmet didėja. Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos institucijų duomenimis, pernai bent kartą per 12 mėn. prekes ar paslaugas internetu pirko daugiau nei pusė 16-74 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų.

Tuo tarpu „Luminor“ banko atlikta smulkių ir vidutinių įmonių apklausa rodo, kad apie pusę bendrovės apyvartos iš e. komercijos kanalų šiemet generavo tik apie 13 proc. Lietuvoje ir 10 proc. Estijoje apklaustų verslininkų. Šiek tiek geriau e. prekybos kanalus išnaudoja Latvijos SVĮ – apie penktadalis jų iš prekybos internetu sugeneravo daugiau nei 45 proc. visos bendrovės apyvartos.

„Smulkus ir vidutinis verslas sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių ekonomikos, todėl augant e. komercijos apimtims susidaro įspūdis, jog didžioji dalis bendrovių bent dalį prekybos vykdo internetu. Pasirodo, kad šis įspūdis klaidingas – tiek pernai, tiek šiemet atlikta apklausa rodo, jog didesnė dalis įmonių kol kas neišnaudoja elektroninės erdvės galimybių“, – sakė „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Jokių pajamų iš pardavimų elektroninėje erdvėje 2021 m. negeneravo daugiau nei pusė, 54 proc. Lietuvoje ir 67 proc. Estijoje bei trečdalis (35 proc.) Latvijoje apklaustų įmonių.

„Elektroninės erdvės lenktynėse Baltijos šalių kontekste į priekį išsiveržė Latvijos verslininkai, kurie daugiau uždirba iš prekybos internetu ir yra labiau linkę į e. komerciją investuoti ateinančiais metais. Lietuvos ir Estijos bendrovėms tai turėtų būti rimtas signalas, nes konkurencija internetinės prekybos srityje nuolat didėja ir kuo toliau, tuo sudėtingiau bus į ją įžengti“, – teigė V.Žegužauskas.

Remiantis tyrimu, plėsti savo įmonės veiklą e. komercijos srityje ateinančiais metais nusiteikę apie penktadalis apklaustų bendrovių. Apie 20 proc. Lietuvos, 18 proc. Estijos ir 27 proc. Latvijos verslininkų teigia, kad 2022 m. didins pardavimus internetu. Panaši tendencija buvo matoma ir pernai, kuomet diegti e. komercijos sprendimus 2021 m. planavo 20 proc. Lietuvos, 27 proc. Estijos ir 22 proc. Latvijos respondentų.

Be to, dalis bendrovių sutinka, kad vienas iš faktorių, lemsiančių jų veiklos sėkmę 2022 metais, yra investicijos į inovacijas ir technologinę pažangą – taip mano 11 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 10 proc. Estijoje ir 12 proc. Latvijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs