Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba, pranešė bendrovė.
„Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis. Rekordinės gamtinių dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, mūsų gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, lyginant su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija“, – pranešime sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Jis negalėjo pasakyti, kada gamykla galėtų vėl grįžti į įprastą darbo režimą.
„Sunku tikrai pasakyti, nes artėja šaltasis periodas, o dujos vargu ar drastiškai kris, trąšų kaina taip pat vargiai ar kils, todėl kol kas nematome realių sugrįžimo perspektyvų“, – trečiadienį LRT radijui sakė R.Miliauskas.
Gamyklai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius bei juos saugos, o likusiems bus skelbiamos prastovos. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių.
Užimtumo tarnybos Jonavos skyriaus vedėja Nijolė Jeremičiūtė teigė kol kas negavusi iš gamyklos jokių pranešimų dėl galimų darbuotojų atleidimų ar prastovų.
„Ne, nesikreipė dėl atleidimų, dėl prastovų irgi neinformavo, mes dar visai neseniai su jais buvome susisiekę, tai nebuvo planuota jokių sustabdymų“, – BNS trečiadienį sakė N.Jeremičiūtė.
Dujų kainos Europoje yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta – jų kaina TTF biržoje šią savaitę užkopė iki beveik 280 eurų už magavatvalandę.
Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70-80 proc., teigia „Achema“.
Nuo pernai rugsėjo „Achemoje“ dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikė trečdaliu pajėgumų.
„Achemos“ generalinis direktorius R.Miliauskas pavasarį yra sakęs, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau šiemet pirkimai beveik sustojo.
„Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 58,5 mln. eurų pelno iki mokesčių – 15,5 proc. mažiau nei 2020 metais.