35 darbuotojus turėjusio restorano vadovas pripažino, kad sprendimą užverti duris priimti nebuvo lengva.
„Plyšta širdis, bet kitos išeities nematėme“, – sakė jis.
Jo teigimu, užsidarymą lėmė ne tik elektros ir maisto produktų kainų šuoliai, bet, kaip įvardijo V.Kuznecovas, ir „Neringos savivaldybės netoliaregiškumas“. Pasak pašnekovo, turistų, atvykstančių į Nidą, srautai yra gerokai sumažėję, o dėl to kalti ir aukšti įvažiavimo į kurortą mokesčiai.
„Buvo ir vienadienių turistų, tai svarbiausia kavinėms, suvenyrų pardavėjams, dviračių nuomos punktams. Kai srauto nėra, darbuotojams reikia mokėti atlyginimus, o tu net nesurenki pinigų – kažkokia nesąmonė. Buvo iškeltas klausimas, kiek per dieną Nidoje išduodama baudų už stovėjimą rezervuotoje vietoje, atsakymas buvo – 30. Ir dar sako, kad miestas dūsta nuo automobilių“, – sakė V.Kuznecovas.
-
„Pigiau padėti nei nepadėti“: Prezidentūra pateikė pluoštą siūlymų dėl paramos gyventojams ir verslui
-
Verslininkų skundai Seime: esame ant žlugimo slenksčio, nuo spalio suplanuoti pirmieji atleidimai
-
Lapkritį įsigalios mokėjimų grynaisiais ribojimas, smulkieji verslai pyksta: „Gal kviečiais atsiskaityti?“
Pasak pašnekovo, Neringos meras „daužėsi į krūtinę, kad turistų srautai augo“, bet situacija yra kitokia. Pasak V.Kuznecovo, neseniai su meru vyko verslo pusryčiai, kuriuose agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovai įvardijo, kad turizmo srautai visoje Lietuvoje krinta, tad reikėtų skatinti turizmą, o ne apdėti mokesčiais.
Restorano savininkas teigė susidūręs ir su daugiau situacijų, apsunkinusių veiklą.
„Vienai įmonei buvo leista pasistatyti staliukus viešojoje zonoje. Buvo padarytas remontas, viešoje erdvėje atsirado staliukai. Kitos tokio leidimo negavo. Mes aiškinome savivaldybei – jūs sudarote galimybę vienai įmonei prieš kitą turėti pranašumą, bet taryba sprendimą priėmė. Kai mes užsidarėme, staliukus nuėmė“, – vietinius nesutarimus apibūdino jis.
Praėjusiais metais šalia restorano vyko remontas, pasak V.Kuznecovo, įstaigos prieigos buvo „užkrautos tvoromis“, tačiau susitarti su darbus vykdžiusia įmone nepavyko.
O šiais metais nauju iššūkiu tapo elektros kainos, apsunkinusios situaciją daugumai verslų.
„Jei per sezoną suvartoji 50 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos, o kilovatvalandė anksčiau kainavo 15 centų, per mėnesį sumokėdavome 1,5 tūkst. eurų su perdavimo mokesčiu. Už visą sezoną sumokėdavome apie 7 tūkst. eurų. Dabar kaina pašoko ir mums per mėnesį reikia sumokėti 7 tūkst. eurų. Nebežinome, kokiomis kainomis prekiauti, kad visa tai atsipirktų“, – neslėpė jis.
Padėtį, pasak V.Kuznezovo, sunkina ir tai, kad nuo sausio žadama panaikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo įstaigoms.
Nebežinome, kokiomis kainomis prekiauti, kad visa tai atsipirktų.
„Taip jau sutapo, kad susidėjo įvairios problemos – remontas, nesutarimai su savivaldybe, elektros kainos, skolos. Atidirbome skolas už praėjusius metus ir viskas. Tas savivaldybės netoliaregiškumas, nesupratimas, koks čia yra kraštas, tai ir lėmė. Mūsų administracijos vadovas ir pavaduotojas nėra dirbę su rekreacija ir žalio supratimo neturi, kokią įtaką turi tokios smulkmenos ir pasikeitimai“, – atviravo V.Kuznecovas.
