„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Nidos seklyčios“ ateitis – nežinioje: griaus buldozeriai ar ne?

20 metų – tiek darbo ir širdies kompleksui „Nidos seklyčia“ atidavė buvusi jo šeimininkė Irma Baltrušaitienė ir jos šeima. Užvirus teismų karuselei ir pradėjus slėgti skoloms 2009 metais šeima verslą pardavė, tačiau šiomis dienomis pasigirdus žiniai, jog ties seklyčia burgs buldozeriai, tai moterį jaudina iki širdies gelmių. Dabartiniai „Nidos seklyčios“ savininkai nuo komentarų susilaiko ir teigia, kad kalbėti apie griovimo darbus per anksti.
„Nidos seklyčia“
„Nidos seklyčia“ / „Nidos seklyčios“ nuotr.

„Nepykit, negaliu kalbėt, man nėra gera“, – prisipažįsta du dešimtmečius verslą Neringoje vysčiusi nidiškė, politikė ir buvusi Neringos tarybos narė I.Baltrušaitienė, kuri, prislėgta sunkumų, 2009 metais pardavė verslą. I.Baltrušaitienė nuo naujų savininkų neslėpė, jog kompleksas paniręs į teismų karuselę ir visą situaciją pirkėjai žinojo.​

„Jie pirko per krizę ir tai buvo labai menki pinigai“, – neįvardindama sumos sakė I.Baltrušaitienė.

Už kokią sumą kompleksas parduotas, neskelbiama, tačiau tuomet, krizės metais, už jį prašyta 9 mln. litų.

Už kokią sumą kompleksas parduotas, neskelbiama, tačiau tuomet, krizės metais, už jį prašyta 9 mln. litų. I.Baltrušaitienė tuomet yra sakiusi, kad tai vos trečdalis komplekso kainos, o per patį ekonominį pakilimą užsieniečiai už jį buvo siūlę 9 mln. eurų.

Sunkumai įmonę ėmė slėgti prasidėjus byloms dėl rekonstrukcijos. Pastatams uždėjus areštą, vėliau sustabdžius rekonstrukciją, bendrovė du sezonus negavo pajamų iš apgyvendinimo ir vieną teikdama maitinimo paslaugas. Pradėjus slėgti skoloms įmonei buvo iškelta bankroto byla, tad I.Baltrušaitienė ryžosi parduoti verslą.

Viską darė tvarkingai

Praėjusią savaitę neskundžiamą nutartį dėl šio komplekso likimo paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teigiama, jog bendrovė „Robala“, kuriai dabar priklauso „Nidos seklyčia“, kompleksą turės atstatyti taip, kaip šis atrodė 2004 metais prieš rekonstrukciją.

Pradėjom statyt ir štai, mes nelegalai. Kaip jums tai atrodo? – retoriškai klausė I.Baltrušaitienė.

Nurodoma, jog rekonstrukcijos metu buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą.

I.Batrušaitienė puikiai pamena, kaip ruošėsi rekonstrukcijai – kelerius metus tvarkė visus dokumentus, laukė maketų ir brėžinių, kaip atrodys naujoji „Nidos seklyčia“. Pagaliau sulaukus visų institucijų palaiminimo, čia užvirė darbai – atsirado priestatas su stikline oranžerija ir vaizdu į pušyną, kiek ūgtelėjo pastatas, aukščiau iškeldamas savo „kepurę“.

„Ramiai niekada negyvenome. Kol darėme derinimus, visokių maketų reikėjo, kaip atrodys, kaip bus. Pagaliau suderinom, gavom dokumentus detalaus plano, leidimus, pradėjom statyt, ir štai, mes nelegalai. Kaip jums tai atrodo?“ – retoriškai klausia I.Baltrušaitienė, tiesiai šviesiai vadinanti šią bylą sufabrikuota.

I.Baltrušaitienė pamena, jog tuomet daugelį reikalų derino su Neringos savivaldybėje dirbusiu architektu Vytautu Valančiumi.

„Galiu pasakyti, kad tai žiauriai priekabus architektas, keikdavau jį kaip velnią, – architekto tikslumu neabejoja I.Baltrušaitienė. – Pirmos instancijos teisme sprendimas dėl „Seklyčios“ buvo atmestas kaip neturintis pagrindo. Ta byla gi sufabrikuota, iškelta byla buvo kaip paveldo objektui, o čia nėra jokio paveldo, tai naujai statyti statiniai. Savivaldybė apsidžiaugė, taip pat ir mes, kad, ačiū Dievui, turi proto, bet paskui vėl užvirė“.

I.Baltrušaitienė nevynioja žodžių į vatą ir paklausta, kur gi įvyko ta klaida, lieja, kas guli širdy: „Čia tik interesai, durni interesai ir klaidų dengimai, ne projektavimo klaidų“.

Kreipsis į Strasbūrą

Visai šalia Kuršių marių, Lotmiškio gatvėje esantį „Nidos seklyčios“ kompleksą sudaro du sujungti pastatai – apie 300 kv. m ploto restoranas ir apie 260 kv. m ploto svečių namai su pirtimis, baseinu, konferencijų sale. 

„Nidos seklyčioje“ yra svečiavęsi aukščiausio rango tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių valdžios atstovai – prezidentai Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas,  Gruzijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, kitų užsienio šalių vadovai. Viešnagei čia buvo apsistojęs ir buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Gunteris Ferheugenas.

Šis verslas šiuo metu priklauso bendrovei „Robala“, kurios akcininke yra Rietave registruota bendrovė „Baltic Research“, o šiosios didžiausia akcininkė yra Vokietijos kompanija „Abag Aktienmartk Beteiligungs“, valdanti 60,9 proc. akcijų. Dar 39 proc. priklauso Ingridai Rombach, 0,01 proc. – „Robalos“ vadovui Romui Kvaseliui.

„Nidos seklyčiai“ vadovaujantis R.Kvaselis nuo komentarų kol kas susilaiko.

„Nežinome, ką komentuoti. Skaitome nutartį ir bandome suprasti, komentarai gali būti ankstyvi. Ar buldozeriai aidės, ar neaidės, anksti kalbėti“, – 15min sakė R.Kvaselis.

Neringos meras Darius Jasaitis žiniasklaidai teigė jau sulaukęs savininkų skambučio, kurie tikino tiesos ketinantys ieškoti Strasbūro teisme.

Tuo įsitikinusi ir I.Baltrušaitienė.

„Aš manau, kad jie eis iki galo, jie žinojo, ką daro. Manau, kad tas objektas gali valstybei kainuoti labai brangiai... Byla sufabrikuota ir labai aiškiai baltais siūlais susiūta“, – kalbėjo moteris.

Stebisi kolegų veiksmais

Labai keista, nuo pat pačios pradžios visos institucijos  derino, visos leido, visos matė, o paskui kažkada tas daiktas tapo niekam nebeaiškus, kas ką leido, ką darė, – kalbėjo Neringos savivaldybės architektas V.Valančius.

Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Valančius, kadaise iš dalies prisidėjęs prie „Nidos seklyčios“ projekto derinimo, neslėpė, kad besikartojančios griovimų istorijos jau tiesiog išvargino.

„Teko prisidėti dalinai prie derinimo, nes 2006 metų pradžioje išėjau iš darbo, po to dar virė derinimai, objekto priėmimai, informaciją nepilną turiu, – nusivylęs pastarųjų metų bylomis Neringoje kalbėjo V.Valančius. – Labai keista, nuo pat pačių pradžios visos institucijos  derino, visos leido, visos matė, o paskui kažkada tas daiktas tapo niekam nebeaiškus, kas ką leido, ką darė. Pati Saugomų teritorijų tarnyba, Nacionalinis parkas visiems dalykams yra pritarę, patys dabar rėkia, kad kažkas neteisėta. Visos institucijos apsimeta, puola į krūmus ir nieko nebežino, nesuprantama tai man“.

Beveik neabejojama, jog ši situacija gali baigtis panašiai kaip su žuvų restoranu Juodkrantėje. Teismas nusprendė, kad šis pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai bei Saugomų teritorijų įstatymui. Kadangi savininkai turėjo visus reikiamus leidimus, teismas įpareigojo institucijas atlyginti savininkams žalą – apie 1,15 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs