Tuo tarpu dabartinis bendrovės generalinis direktorius Hiroto Saikawa ketvirtadienį pripažino, kad gavo tokio dydžio atlyginimą, kurio neturėjo teisės gauti.
„Palikau šį klausimą kitiems asmenims, todėl maniau, kad jis bus tinkamai išspręstas“, – pareiškė verslininkas žurnalistams Tokijuje.
Visgi Hiroto Saikawa neigė padaręs kokių nors pažeidimų ir tvirtino esąs pasirengęs gražinti permokas.
Vietos žiniasklaida paskelbė, kad „Nissan“ vidaus tyrimas atskleidė, jog Hiroto Saikawa ir kiti bendrovės vadovai gavo didesnį su kapitalu susijusį atlyginimą, nei galėjo gauti pagal galiojančias darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles.
Automobilių gamintoja naujienų agentūrai AFP pranešė, kad „Nissan“ vidaus tyrimo išvadas ketinama pateikti direktorių valdybai rugsėjo 9 dieną“.
Bendrovė pridūrė girdėjusi, jog „ataskaitoje bus kalbama ir apie teises į akcijų vertės padidėjimą“, tačiau atsisakė pakomentuoti išsamiau.
Verslo dienraštis „Nikkei“ pranešė apie įtarimus, jog Hiroto Saikawa galėjo gauti 47 mln. jenų (443 tūkst. JAV dolerių) didesnį atlygį pakeisdamas premijų skyrimo sąlygas.
Visgi „Nissan“ netiki, kad permoka buvo neteisėta, pranešė „The Kyodo News“, cituodamas neįvardytus šaltinius.
Permokos buvo mokamos pagal sistemą, susijusią su teisėmis į akcijų vertės padidėjimą, pagal kurią direktoriai gali gauti premijas, jei jų įmonės akcijų kaina per nustatytą laikotarpį viršija tam tikrą lygį.
Kilus su C.Ghosnu susijusiam skandalui, „Nissan“ šiuo metu atlieka pertvarkas, skirtas sustiprinti įmonės valdymą.
Birželio mėnesį „Nissan“ akcininkai balsavo už įvairias priemones, įskaitant trijų naujų priežiūros komitetų, atsakingų už vyresniųjų pareigūnų paskyrimą, atlyginimų klausimus ir auditą, įsteigimą.
Taip pat buvo išrinkti 11 direktorių, tarp kurių yra du aljanso partnerės „Renault“ vadovai bei Hiroto Saikawa.
Reformomis mėginama sugrąžinti bendrovei tvirtesnę padėtį po C.Ghosno suėmimo ir atleidimo iš „Nissan“ ir „Renault“ vadovo pareigų.
Šiuo metu buvęs automobilių pramonės magnatas laukia teismo dėl kaltinimų netinkamai deklaravus darbo užmokestį ir panaudojus bendrovės lėšas asmeninėms išlaidoms.
Pats C.Ghosnas neigia kaltinimus ir tvirtina, kad „Nissan“ vadovai sukilo prieš jį prieštaraudami glaudesnės integracijos su „Renault“ planams.
„Bloomberg Intelligence“ analitikas Tatsuo Yoshida pareiškė naujienų agentūrai AFP, kad darbo užmokesčio skandalas kelia grėsmę Hiroto Saikawos postui.
Pasak analitiko, Hiroto Saikawa, kurios pozicijas susilpnino C.Ghosno atleidimas, dabar yra „dar pažeidžiamesnis nei anksčiau“.
„Anksčiau jo atsistatydinimo tikimybė buvo gal 30 proc., o dabar ji yra 50/50 ar net didesnė“, – kalbėjo T.Yoshida.