Prasidėjus karui prieš Ukrainą, „Norfa“ prekybos tinklas sustabdė prekių užsakymus iš Rusijos, be to, pašalino rusiškas prekes iš parduotuvių lentynų, tačiau dabar nuspręsta šias prekes išparduoti.
D.Dundulis 15min pasakojo, kad iš viso „Norfos“ sandėliuose yra apie 300 tonų Rusijoje pagamintų prekių – jos iki šiol laikytos Kėdainių, taip pat parduotuvių sandėliuose.
„Yra dvi priežastys, kodėl tokį sprendimą priėmėme. Šitų prekių galiojimas kažkada pasibaigs ir mes jas turėsime išmesti. Kiekis – 300 tonų – grubiai yra 18 didelių sunkvežimių. Įsivaizduojate, visa tai reikės išvežti ir išmesti. Puikiai suprantame, kad taip pakenksime gamtai.
Antra – pinigai Rusijai jau yra sumokėti, tai jei mes išmestume jas, sankcijos būtų ne Rusijai, o mūsų įmonei „Norfai“. Man tikrai nėra malonu pardavinėti tokius produktus, aš esu prieš tai, kas vyksta iš Rusijos pusės, bet mes turime tokią situaciją, kokią turime. Skirsime tuos pinigus labdaros, paramos projektams“, – sprendimo priežastis įvardijo D.Dundulis.
Pasak „Norfos“ savininko, daugiausia tai yra maisto prekės – pavyzdžiui, saldumynai, arbata, majonezas, alus, taip pat kosmetika.
Tuo metu baltarusiškų prekių prekybos tinkle nebėra – jų nuspręsta nebepirkti, kai Baltarusijos įsakymu buvo priverstinai nutupdytas iš Vilniaus į Atėnus skridęs „Ryanair“ lėktuvas.
Man tikrai nėra malonu pardavinėti tokius produktus, aš esu prieš tai, kas vyksta iš Rusijos pusės, bet mes turime tokią situaciją, kokią turime.
Beje, jis tvirtino, kad kiti prekybininkai rusiškas prekes grąžina tiekėjams, tačiau D.Dundulis tokiam žingsniui nepritarė.
„Šitos prekės atsirado dviem keliais. Vienas kelias – importavome tiesiogiai, tai iš tikrųjų dideli kiekiai. Kitas kelias – pirkdavome jas iš tiekėjų. Kiti prekybininkai skelbėsi, kad grąžina jas tiekėjams, bet mes to nedarome, nes iš lentynų išimtos prekės jau yra šiek tiek pažeistos, sugrąžinus jas tiekėjui jos jau praktiškai bus skirtos išmetimui. Turi būti kažkoks padorumas, tos prekės dabar yra mūsų atsakomybė“, – kalbėjo pašnekovas.
„Norfa“ skelbė, kad pinigai už parduotas prekes bus skirti labdarai – skaičiuojama, kad jų bus apie 0,5 mln. eurų. Jas ketinama nukreipti nuo karo kenčiančiai Ukrainai bei Lietuvos sporto ir kultūros organizacijoms. D.Dundulis dar negalėjo pasakyti, kokią dalį lėšų skirs šiems dviem tikslams.
„Paramos tikrai daug išdaliname, plius minus apie 700 tūkst. eurų per metus. Tam, kad duotume paramą, turi būti ir objektas, ne tik tai, kad mes norime duoti paramą. Šiandien esame skyrę pinigų Kyjivo „Caritui“, keliems pabėgėliams skyrėme pinigų, kurie turėjo Lietuvoje banko sąskaitas. Darbuotojas pasako, kad žino tą žmogų, galima pateikti prašymą, tada mes pervedame po 500 eurų. Bet tų prašymų yra labai nedaug, nes skambina parduotuvių savininkai ir sako, kad dar neatidarytos banko sąskaitos. O grynais tikrai negalime mokėti“, – akcentavo jis.
Kokias rusiškas prekes buvo galima rasti parduotuvėse?
Vos prasidėjus karui, didieji prekybos tinklai skelbė stabdantys prekybą ir kitomis rusiškomis prekėmis, o kai kurie atsisakė ir baltarusiškų gaminių.
Tiesa, daugelio mažmenininkų teigimu, šiose šalyse pagaminta produkcija ir iki šiol sudarė apie 1 proc. visų prekių arba apyvartos.
Pavyzdžiui, „Maxima“ tuo metu teigė, jog didžiausią parduodamos Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės.
Tuo metu didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruoja apie 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas.
Rusiškų ir baltarusiškų prekių atsisakė ir daugiau prekybininkų, tiekėjų, kitų verslų. Tarp jų – tokios įmonės kaip „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“, „Barbora“, „Sanitex“, Pigu.lt. „Vynoteka“ atsisakė rusiškos degtinės.
