„Norfa“ prekybos tinklas, kaip ir kiti prekybininkai, pirmąją karo dieną pranešė, kad rusiškų prekių parduotuvių lentynose neliks. Tiesa, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, tinklas priėmė sprendimą, kuris visuomenėje sulaukė įvairių reakcijų – nuspręsta išimtas rusiškas prekes grąžinti į parduotuves, o surinktus pinigus skirti labdarai.
Šių prekių vertė siekė apie 0,5 mln. eurų, šiuo metu beveik viskas, pasak D.Dundulio, jau yra parduota. Verslininkas tvirtino, kad rusiškos prekės parduotuvėse „yra nebematomos“, o paties sprendimo jis sakė nesigailintis.
„Daug pastarųjų metų paramą skiriame ir čia buvo ne išimtis. Tik paramą sudėtinga dalyti, kai pradedi mėtyti produktus lauk. Tada pinigų jai nebelieka ir kažkas turi nukentėti. Mano nuomonė ir pozicija buvo tokia, kad tikslingiau tuos produktus parduoti, nes šituo atveju mes jau nieko nebepakeičiame priešiškos šalies atžvilgiu. Mes tik nubaudžiame patys save“, – interviu sakė D.Dundulis.
Karo Ukrainoje poveikis išpūtė energetinių išteklių kainas, o su jomis – ir daugelio kitų sričių kaštus. Lietuva pagal metinį infliacijos rodiklį tapo viena iš Europos Sąjungos lyderių. Bene akivaizdžiausiai tai ėmė atsispindėti parduotuvių lentynose. Nors prekybininkai kainų augimą aiškino būtent didėjančiomis energetinių žaliavų kainomis, imta kalbėti ir apie tai, jog dideliais žingsniais aukštyn kopiantys infliacijos rodikliai jau darosi nebepagrįsti.
Tačiau D.Dundulis tokius pamąstymus atmeta. Jo teigimu, dabartiniai infliacijos skaičiai gali atrodyti baisiai, nes anksčiau Lietuvoje buvo pigu.
„Kai Prancūzijoje kaina išauga 10 ar 20 centų, pabrangimas procentais siekia 5 proc. Pas mus toks pat augimas gali reikšti ir 20 proc. Reikia mąstyti objektyviai. Kadangi pas mus buvo pigu, dabar (infliacijos) procentai atrodo baisiai“, – įsitikinęs vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų.
D.Dundulis taip pat komentavo, kad nors kainos kyla, šalies gyventojai įpročių nekeičia ir į pigesnius produktus nesigręžioja. „Dauguma žmonių pinigų turi ir tai akivaizdžiai matyti“, – nurodė „Norfos“ vadovas.
Pokalbis su „Norfos“ savininku D.Dunduliu – naujas 15min straipsnių ciklo „Pokalbis su CEO: kaip karas keis verslo veidą?“, kuriame kalbiname skirtingų sektorių įmonių generalinius direktorius, tekstas. Vadovų klausiame, kaip karas Ukrainoje paveikė verslą, kokie šiuo metu didžiausi iššūkiai ir kas prognozuojama ateityje.
– Pirmiausia pakalbėkime apie rusiškas prekes. Balandį sulaukėte kritikos, kai paskelbėte, kad grąžinsite į prekių lentynas produkciją, kurią anksčiau buvote išėmę. Ar žmonės išpirko visas šias prekes?
– Jų dar yra, bet labai nedaug. Žurnalistai prašė parodyti, surasti tas prekes, bet aš labai sunkiai jų radau. Nors sistema rodo, kad jų turime dar už 50 tūkst. eurų, iš tiesų jų labai mažai.
– Bet žmonės vis dar gali jų rasti parduotuvių lentynose?
– Kažkokia dalis yra. Aišku, yra tikimybė, kad likučiai, kuriuos rodo sistema, nesutampa su realiu kiekiu, bet galime sakyti, kad tos prekės yra nebematomos.
– Tad galima sakyti, kad beveik visas rusiškas prekes, kurių bendra vertė siekė apie 0,5 mln. eurų, pardavėte?
– Tikrai pardavėme, nėra ko apsimetinėti.
Bet galiu pasakyti, kad labdaros ir paramos šiuo metu esame skyrę už daugiau nei pusę milijono eurų. Tai sakau tiems atvejams, jei kam nors nepatiks, kam skyrėme paramą.
Daug pastarųjų metų ją skiriame ir čia buvo ne išimtis. Tik paramą sudėtinga dalyti, kai pradedi mėtyti produktus lauk. Tada pinigų jai nebelieka ir kažkas turi nukentėti. Mano nuomonė ir pozicija buvo tokia, kad tikslingiau tuos produktus parduoti, nes šituo atveju mes jau nieko nebepakeičiame priešiškos šalies atžvilgiu. Mes tik nubaudžiame patys save.
Stebėjau ir konkurentų veiksmus. Atvirai pasakius, esu įsitikinęs, kad ir jie tokias prekes kaip alkoholiniai gėrimai dabar laiko sandėliuose ir nežino, ką su jomis daryti. Mano nuomone, mūsų sprendimas buvo teisingiausias.
– Dalis visuomenės kritiškai sureagavo į jūsų sprendimą sugrąžinti išimtas rusiškas prekes. Nemanote, kad jei visus pinigus, kuriuos už jas gavote, būtumėte skyrę Ukrainai, šis jūsų sprendimas būtų sutiktas palankiau?
– Mes iš karto pasakėme, kad parama bus sportui, kultūrai ir Ukrainai. Aš manau, kad visoms šitoms sritims parama reikalinga, nes kitaip joms bus sunku. Ukraina yra bėdoje, bet mes negalime nusisukti nuo savo sporto ir kultūros. Jei Ukrainai atsitiko šita bėda, visą sportą ir kultūrą išvis užmirštame? Negalima taip elgtis.
Pagal įstatymą mes niekam nenusižengėme. Savo pinigus skyrėme taip, kaip patys nusprendėme, kad yra tinkamiausia. O jeigu kitiems atrodo kitaip, lai jie kitaip ir daro. Esame laisvi elgtis taip kaip norime.
Iš moralinės pusės nesijaučiu, kad padariau kažką blogai. Buvo kalbų, kad pelną skirsime paramai. Mes skiriame ne pelną, o surinktus pinigus.
Su Ukraina susijusiems dalykams iš viso buvo skirta nepilnai 300 tūkst. eurų. Apie 37,5 tūkst. eurų yra skirta ukrainiečių mokslams, stipendijoms ir panašiems dalykams. Ir šiais metais paramai apskritai skirsime ne 500 tūkst. eurų, o greičiausiai iš viso 800 tūkst. eurų.
– Kalbant apie Rusijos ir Baltarusijos rinkas, ar matote galimybių ateityje atnaujinti bendradarbiavimą su šiomis šalimis, vėl vežtis prekes iš jų?
– Jeigu būčiau jaunesnis, tikrai sakyčiau, kad nematau galimybių. Bet ateities mes nežinome. Šiuo metu galimybių tikrai nematau, bet kas bus už 30 metų, aš nežinau. Turbūt po 30 metų šitų reikalų ir netvarkysiu. Aš šitą klausimą kelčiau taip: ar Lietuva nemato ateityje galimybių dirbti su šiomis šalimis?
– Baltarusijoje veikia prekybos tinklas „Mart Inn“, su šiuo verslu esate susijęs ir jūs. Tinklas valdomas per įmonę „Ordeta“, kurios akcijų turite. Anksčiau sakėte, kad norite jas parduoti. Kokia situacija dabar?
– Turiu 13 proc. įmonės akcijų ir su jomis negaliu daryti jokios įtakos. Aš jau seniai išsakiau poziciją, kad noriu jas parduoti, tiesiai šviesiai sakant, jomis atsikratyti. Visą laiką spaudžiau, kad reikia parduoti tą tinklą, bet mano parašas ten nieko nereiškia.
– Pereikime prie infliacijos. Birželį metinė infliacija siekė 21 proc. ir buvo viena aukščiausių Europos Sąjungoje, bet kai kurie ekonomistai sako, kad šis kainų augimas jau gali būti niekuo nepagrįstas ir kad prekybininkai galbūt naudojasi situacija, nes žmonės vis tiek pirks. Ką galvojate apie tokią kritiką?
– Kalbant apie pirmavimą, reikia pradėti nuo to, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje, infliacija procentaliai yra žymiai mažesnė nei Lietuvoje.
– Taip, bet Norvegija net nepriklauso Europos Sąjungai.
– Gerai, Norvegiją paminėjau, nes joje kainos gana aukštos. Iš Europos Sąjungos šalių, kur yra aukštas kainų lygis, galima paminėti Prancūziją. Kai Prancūzijoje kaina išauga 10 ar 20 centų, pabrangimas procentais siekia 5 proc. Pas mus toks pat augimas gali reikšti ir 20 proc. Reikia mąstyti objektyviai. Kadangi pas mus buvo pigu, dabar (infliacijos) procentai atrodo baisiai.
Dėl klausimo, ar prekybininkai nesinaudoja šia situacija – žinote, kad ir ką aš besakyčiau, galima aiškinti, kad taip, tik yra vienas „bet“. Pavyzdžiui, šiuo metu pas mus nuostolingai dirba pieno perdirbimo, duonos kepimo ir kulinarijos sritys. Išlaidų su dabartinėmis kainomis mes nepadengiame.
Pavyzdžiui, „Norfoje“ turime duonos, kurios 700 gramų parduodame už 0,42 euro. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) sudaro apie 8 centus. O kilogramo grūdų kaina šiandien siekia apie 0,42 euro. Tad mes už ją gauname 0,34 euro, kai grūdų kaina yra 0,42 euro.
O dar reikia sumalti miltus, po to iškepti duoną, ją išvežioti, parduoti.
Tad kai kalbame, ar prekybininkai naudojasi šita situacija, ar ne, aš labai mėgstu sudėlioti pagal žaliavos kainą, energetines žaliavas ir tai, kas liko. Tik tada turėsime tikrąjį vaizdą.
Lygiai tokia pati situacija yra ir kalbant apie pieną. Litras žaliavinio pieno su PVM kainuoja 0,65 euro, o „Norfoje“ – 0,53 euro. Jį dar reikia pasterizuoti, supakuoti, atvežti. Jei kas nors sugebėtų šituos dalykus padaryti taip, kad bent savikainą padengtų, aš labai džiaugčiausi.
Dėl klausimo, ar prekybininkai nesinaudoja čia situacija – žinote, kad ir ką aš besakyčiau, galima aiškinti, kad taip, tik yra vienas „bet“.
– O jei kalbėtume apie prekes, kurių patys negaminate, kokią gamintojų elgseną stebite? Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad produkto kainą kelia ne gamintojai, o prekybos tinklai.
– Kainodarą nustato rinka, o ji yra toks neegzistuojantis darinys. Vištienos rinka yra viena, o pieno – kita. Man labiausiai nepatinka, kai apie rinkas yra šnekama bendrai.
Kadangi užsiminėte apie vištienos rinką – aišku, D.Gudačiauskas, esu įsitikinęs, nepadengia vištienos auginimo ir pardavimo savikainos. Blogai, kai dirbi nuostolingai.
Bet yra Lenkijos augintojai, kurie parduoda vištieną pigiau nei jis, o jis nori kainą pakelti. D.Gudačiauskas, aišku, kaltina prekybininkus, kad mes kalti, mes nenuperkame. Mes prekiaujame ir lenkiška paukštiena, kuri irgi yra pabrangusi, ir lietuviška. Visą laiką buvo taip, kad jei lenkiška vištiena kainuoja X eurų, lietuviška paukštiena kainuoja dar 30 proc. daugiau. Kai lietuviška vištiena pabrangsta 50 ar 60 proc. daugiau negu lenkiška paukštiena, jis nori parduoti brangiau, bet ją nustoja pirkti pirkėjai.
Sakysime, pieno perdirbėjai pastaraisiais metais nustato vis naujas kainas, nes jie turi dideles eksporto rinkas. Jie sako – norite pirkite, norite ne, mes parduosime eksportui. Ir parduotuvės pasidarys tuščios. Su įvairių prekių grupėmis situacija yra labai skirtinga ir pagal vieną kurpalių matuoti negalima. Kai nesuprantantys žmonės pradeda viską matuoti bendrai, tai yra labai neteisinga.
– Ar keičiasi žmonių pirkimo įpročiai, esant aukštai infliacijai?
– Tikrai nepastebime, kad žmonės mažiau pirktų. Aišku, palyginti šią ir praėjusią vasarą, sąlyginai mažiau perka ledų ir gėrimų, nes praėjusią vasarą oras buvo šiltesnis.
Bet apskritai pokyčių nematome. Netgi matyti, kad žmonės dar labiau perka jau paruoštą maistą. Dauguma žmonių pinigų turi ir tai akivaizdžiai matyti.
– Tai pigiausių produktų pardavimo kiekiai neauga?
– Ne, nėra taip, kad ženkliai matytųsi, jog žmonės nebevartoja.
– Prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės gausiai pirko ilgo galiojimo produktų. Kokį elgesį stebite dabar?
– Man labai keista, kad miltų ir makaronų parduodame gana ženkliai daugiau nei praėjusiais metais – apie 30–40 proc. Nors paprastai, jei žmonės labai stipriai užsipirko tuo metu, po to būna atslūgimas, nes tas prekes reikia suvartoti. Bet atslūgimo šiuo atveju nėra. Druskos pardavimai taip pat nėra sumažėję.
Atvirai pasakius, labai sudėtinga prognozuoti (kokie bus pardavimai) dėl kažkokių įvykių. Jei yra greitai gendančios prekės, planuojamės prieš 3–4 dienas, jei ilgo galiojimo, tokios kaip druska, turi dėliotis vos ne prieš mėnesį.
Bet atkreipčiau dėmesį, kad viskas išsilygina ir nieko čia tokio neįvyksta. Pandemijos pradžioje, man atrodo, buvo netgi dvi pirkimo bangos, dabartinė yra susijusi karu. Nei vienas prekybininkas nebūna tam pasiruošęs. Jei jis prieš tam tikrą laiką žinotų, kad bus padidėjimas, šito trūkumo nebūtų. Prieš Kalėdas, nors perkama daugiau, prekių nepritrūksta, nes mes žinome, kad taip bus.
– Kokia situacija dabar yra su aliejaus tiekimu? Anksčiau buvo kilusi tam tikra suirutė, nes Ukraina yra viena pagrindinių šio produkto tiekėjų.
– Aliejaus trūkumo jau nebėra. Aišku, pas tiekėjus jis šiuo metu 2–2,5 karto brangesnis. Bet vieną savaitę jis buvo pabrangęs net iki 5 kartų.
– Aliejų vežatės iš Ukrainos?
– Taip, daugiausia. Kai ukrainietiško aliejaus tiekimas buvo sustojęs, kreipėmės į kitų šalių tiekėjus, vengrus, čekus. Tuo metu jie aliejaus neturėjo. Dabar jau turi ir kaina yra sumažėjusi, nėra taip, kad turėtume tik ukrainietiško aliejaus.
– Apskritai ar patiriate kokių nors prekių tiekimo trikdžių?
– Laikas nuo laiko rinkoje atsiranda kažkokių prekių trūkumo, bet pirkėjas praktiškai to nepastebi, nes mes turime susidaryti rezervus. Aišku, kol juos susidarome, kartais būna trūkumėlis, ir parduotuvėse šio to pritrūksta.
Mes nenorime pirkti brangiau (iš tiekėjo), nes pirkėjas nenori pirkti iš mūsų už didesnę kainą. Tad bandome nusipirkti tokia pačia kaina arba truputį pakilusia. Iš tikrųjų prekių nepritrūksta. Iš esmės ir aliejaus netrūko. Perkeltine prasme galiu pasakyti, kad jei būtumėte pirkę litrą aliejaus už 10 eurų, tikrai jo būtų nepritrūkę. Tik ar pirkėjas būtų norėjęs pirkti.
– Pakalbėkime apie energetinių išteklių kainas. Kiek smarkiai pajutote išaugusių kainų poveikį?
– Šuo ir kariamas pripranta. Pati aukščiausia sąskaita už gruodžio mėnesį, jei neklystu, siekė 1,4 mln. eurų. Už birželį sąskaitos dar nemačiau (interviu vyko liepos 8 dieną), bet manau, kad tas lubas greičiausiai pramušime. Nemalonu, nes mes turime suvesti galus. Jei jų nesuvesime ir pradėsime dirbti nuostolingai, mūsų dienos bus suskaičiuotos. Nori nenori šituos dalykus turime vertinti.
Perkeltine prasme galiu pasakyti, kad jei būtumėte pirkę litrą aliejaus už 10 eurų, tikrai jo būtų nepritrūkę. Tik ar pirkėjas būtų norėjęs pirkti.
Tokie yra minusai, bet galiu drąsiai pasakyti, kad čia esama ir pliusų. Kuo brangesnė elektra, tuo labiau galvoji, kaip ją sutaupyti. Jos suvartojimas tokiu atveju turi mažėti ir mažėja.
– Kokių sprendimų ėmėtės, kad sutaupytumėte?
– Pas mus šviesa įsijungia ir išsijungia automatiškai, tualetuose, aišku, yra judesio davikliai ir panašiai. Nėra jokių jungiklių. Yra senų parduotuvių su jungikliais, bet mes jas uždarysime. Pasakysiu taip, kad mūsų darbuotojai nežino, kas yra jungiklis.
Viskas automatiškai įsijungia ir išsijungia. Jei parduotuvė atidaroma aštuntą valandą, pusę aštuonių įjungiamas dalinis apšvietimas ir tik likus 3 minutėms iki 8 valandos įjungiamas pilnas apšvietimas.
– Pakalbėkime apie tvarumo sprendimus. Vyriausybė neseniai pritarė Seimo narių siūlymui uždrausti prekybininkams nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius maišelius, tačiau siūlo numatyti kitas alternatyvas, kurias galėtų rinktis pirkėjai, kad produktai būtų saugūs ir higieniški. Ką manote apie šią iniciatyvą?
– Aš esu įsitikinęs, kad pirkėjai kažkurį laiką būtų nepatenkinti, bet aš palaikau šį sprendimą. Aišku, yra ir kita pusė. Pavyzdžiui, esu matęs, kad obuoliai Vakaruose yra fasuojami (į pakuotę) ir ji aptraukiama plėvele. Maišelio nėra, bet plastiko daug daugiau.
– Kiti prekybos tinklai dažnai praneša apie įvairias tvarumo ir ekologines iniciatyvas, o jūsų balsas šioje vietoje girdimas kiek rečiau. Kiek apskritai jums svarbūs tvarumo klausimai?
– Aš manau, kad mes šiuo metu esame tvariausias tinklas Lietuvoje, tik galbūt ne taip skambiai besireiškiantis. Bet jeigu mes pamatuotume rodiklius, kiek išmetame šiukšlių, kaip sutvarkome antrines žaliavas, kiek sunaudojame energijos – esu įsitikinęs, kad pagal šiuos rodiklius būtume patys tvariausi. O ne sprendžiant iš kažkokių sertifikatų, kurie paimami iš neaišku kokių įmonių.
Mano nuomonė yra tokia, kad tuščia puodynė garsiai skamba. Ne visi, kurie garsiai skamba, yra labai geri. Kartais nėra blogai ir kuklesniam pabūti.
– Pereikime prie plėtros planų. Kiek naujų parduotuvių ketinate atidaryti šiais metais?
– Šiuo metu, jei neklystu, statome 5 parduotuves. Siekiame, kad beveik visas jas šiemet ir atidarytume. Akmenėje nugriovėme seną parduotuvę ir dabar pastatėme naują, vyksta pridavimo procesas. Tai pat statome Plungėje, Klaipėdoje, Marijampolėje, jau atidarėme naują parduotuvę Širvintose.
Naujų objektų statybas esame sustabdę. Gali būti, kad šiais metais vieną parduotuvę uždarysime, tik kol kas nesakysiu, kokią.
– Sustabdėte naujų objektų statybą dėl išaugusių žaliavų kainų?
– Situacija neaiški, statybininkai net negali pasakyti sąmatos. Kaip gali pradėti kažką daryti, kai žmonės net negali pateikti kainos.
– Kokia situacija prekybos tinkle dėl darbuotojų – ar jaučiate jų trūkumą?
– Pas mus niekada nebuvo nei didelio trūkumo, nei pertekliaus. Aišku, Vilniuje, kituose didžiuosiuose miestuose trūkumas truputį jaučiamas, bet daugelyje rajoninių miestų pas mus neįsidarbinsi. Kai mūsų konkurentai skelbiasi, kad įdarbino tiek ir tiek ukrainiečių, mes jų įdarbinome nedaug, nes neturime tuščių darbo vietų.