Vienas pagrindinių tvarkos atlaisvinimų, kuriuos siūlo ministerija, apimtų dalies produkcijos licencijavimo tvarkos palengvinimą.
„Sumažinti ginklų dalių gamybos ribojimus, leisti laisviau gaminti. Jeigu Lietuvoje kokia įmonė gamina ginklo komponentą, drono korposą, patį droną, įvairius kitus priedus ir detales, jeigu ji gamina jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje mes atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – nurodė A.Armonaitė.
Ji pridūrė, kad tai lemtų daugiau laisvės gamybai ir mažiau biurokratijos.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad gamintojams Lietuvoje trūksta galimybių išbandyti savo kuriamą įrangą – siekiama palengvinti galimybę testuoti ir eksponuoti čia pagamintus gaminius.
„Leisti juos lengviau išvežti, testuoti ten, kur tai leidžiama padaryti ar eksponuoti įvairiose parodose ir tada atgal į Lietuvą sugrąžinti“, – nurodė ministrė.
Dalis pokyčių paliestų ir gynybos pramonės darbuotojus – ministerija vertina, kad šiandien dalis darbuotojų, dirbančių su ginklų gamyba netiesiogiai, turi praeiti nemažai patikrinimų, tarp jų – sveikatos patikrinimus. Tiek verslas, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija laiko juos pertekliniais.
„Inžinieriai tikrai galės mažiau laiko skirti visuokiuose kontorų koridoriuose ir daugiau laiko skirti savo svarbiam darbui“, – pokyčius nurodė A.Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo įtvirtinti įpareigojimą perkamų gynybos ir saugumo srities produktų techninę ar garantinę priežiūrą atlikti Lietuvoje. Tai reikštų, kad priežiūrą atlikti galėtų tiek egzistuojančios Lietuvos įmonės, tiek užsienio gamintojo Lietuvoje įkurtas juridinis vienetas.
Šis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas projektas netrukus bus pateiktas Seimui.
Verslas pokyčius vertina tik kaip „pirmą žingsnį“
Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas pasidžiaugė siūlymais, tačiau pabrėžė, kad verslas norėtų gaminti daugiau ir įvairesnės produkcijos. Tam trukdo kai kurie egzistuojantys reikalavimai, kurių naujieji ministerijos siūlymai neapima.
„Šiuos siūlymus vertiname kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi, siekiant sudaryti nediskriminuojančias sąlygas Lietuvos gynybos pramonei. Kartu su jais Lietuvoje turime siekti dar ambicingesnių sprendimų“, – kalbėjo jis.
V.Sabaliauskas pabrėžė, kad Lietuva yra vienintelė šalis ES draudžianti užsiimti A kategorijos ginklų gamyba, taip pat – amunicijos ir ginklų tiekimu Ukrainai.
A kategorijos ginklams priskiriama daugybė ginkluotės rūšių: karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai; automatiniai šaunamieji ginklai; šaunamieji ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai; šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai; pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams; automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir panašiai.
„Mūsų verslas gali juos patiekti – galbūt ne pagaminti, bet turi iš kur paimti ir patiekti. Galbūt galėtume rinkti lėšas ne vien tik dronams ir antidroninėms sistemos ar kitoms prekėms, gal galėtume rinkti ir oro gynybai, dronų numušimui lėšas, bet mūsų verslas to daryti dabar negali“, – nurodė jis.
„Norėtume didesnio valstybės pasitikėjimo, nes tai riboja verslo konkurencingumą. Todėl tikimės, kad projektą svarstant Seime, rasime bendrą sutarimą su politikais, kaip šias geras iniciatyvas papildyti dar didesniais pokyčiais, kurių laukia mūsų verslo bendruomenė“, – kalbėjo jis.
A.Armonaitė, paklausta apie A kategorijos ginklų gamybos reglamentavimą, nurodė, kad "pokyčiai yra reikalingi, bet [institucijų] palaikymo reikėtų daugiau".
Per ketverius metus Lietuvos gynybos pramonės gamyba padidėjo 46 proc., nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atlyginimai šio sektoriaus įmonėse yra penktadaliu didesni nei vidutinis šalies atlyginimas.
„Natūralu, kad didžioji dalis tos produkcijos eksportuojama. Mes esame nedidelė atvira ekonomika, mūsų gaminiai yra paklausūs ir aktualūs visur“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos gynybos pramonės reglamentavime jau atlikta tam tikrų korekcijų – 2023 m. gegužę priimti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms veikti LEZ. Šios veiklos LEZ buvo draudžiamos nuo 1995 metų, tačiau nuo šių metų pradžios draudimas panaikintas.