Gruodžio mėnesį vežėja kreipėsi dėl apsaugos nuo bankroto Airijoje ir Norvegijoje, norėdamas laimėti laiko, kad galėtų pasiekti susitarimą su savo kreditoriais.
Pigių skrydžių bendrovė sausio 14 dieną paskelbė daugybę pasiūlymų, įskaitant tolimų maršrutų atsisakymą, dėmesio sutelkimą į Europos tinklą, skolos mažinimą ir naujo kapitalo pritraukimą.
Vyriausybės buvo paprašyta paremti planą, o dabar ji pranešė apie norą prisidėti prie bendrovės gelbėjimo su sąlyga, kad privatūs investuotojai „įneš savo dalį“.
„Regis, planas yra patikimesnis nei tas, kuriam mes spalio mėnesį pasakėme „ne“. Štai kodėl mes esame pasirengę prisidėti“, – sakoma prekybos ir pramonės ministrės Iselin Nybo pranešime.
Ankstyvą rytą prekyboje Oslo vertybinių popierių biržoje „Norwegian“ akcijos pabrango beveik 16 proc., nors jų vertė išlieka daugiau nei 98 proc. mažesnė nei prieš metus.
Vyriausybė, pernai skyrusi vežėjai 3 mlrd. kronų (292 mln. eurų) paskolų garantijų forma, dabar teigia, kad parama galėtų būti skirta „hibridinių“ paskolų forma, kurias vėliau būtų galima konvertuoti į akcijas.
Visgi vyriausybė aiškiai pareiškė neketinanti tapti bendrovės savininke.
Pasak vyriausybės, ji pageidauja, kad bendrovė pritrauktų 4,5 mlrd. Norvegijos kronų (440 mln. eurų) naujo kapitalo „daugiausia“ iš strateginių institucinių investuotojų.
Oro linijų bendrovės pareiškime teigiamai įvertintas vyriausybės atsakymas pažymint, kad „jis smarkiai padidina „Norwegian Air“ galimybes išgyventi pandemijos sukeltą krizę“.
